Stress at Work and Burnout Syndrome in Hospital Doctors

Selmanovic, Senada; Ramić, Enisa; Pranjić, Nurka; Brekalo-Lazarevic, Sanja; Pašić, Zejneba; Alić, Alma

doi:10.5455/medarh.2011.65.221-224

Cited by 35 publications

(33 citation statements)

References 13 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…Table 1 shows that an increase in frequen-cy of job influence on the quality of life reduces the job satisfaction as well as an increase in frequency of thoughts about leaving the job. Job overload is absolutely one of the most significant predictors which lead to job dissatisfaction, therefore the frequency of the idea of leaving the job is increased (19,21). According to the study that was carried out by Chong et al (23), as much as 68% of doctors thought about abandoning their jobs.…”

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

“…Accordingly, dental practitioners are encouraged to reduce the amount of stress to which they are constantly exposed. In addition, they should strive to provide a safe working environment since it plays a large role in the ability to provide quality terećenost poslom svakako je jedan od bitnih prediktora koji dovodi do nezadovoljstva poslom, a samim time povećava se i učestalost razmišljanja o napuštanju posla (19,21). Prema istraživanju Chonga i suradnika (23), čak 68 posto liječnika razmišlja o napuštanju posla.…”

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

“…Considering the fact that Bosnia and Herzegovina Federation is a transition country affected by numerous changes in the past 20 years, in both global and health politics, it seems impossible to keep up with all the changes in the health politics today. Dentists are required to take up major organizational requirements and tasks, regardless of the burden of their daily jobs (19,20).…”

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

“…Ako uzmemo u obzir da je Federacija Bosne i Hercegovine zemlja u tranziciji i da se posljednjih dvadesetak godina događaju mnogobrojne promjene kako u globalnoj tako i u zdravstvenoj politici, čini se nemogućim pratiti sve te izmjene. Stomatolozima se postavljaju preveliki organizacijski zadatci i obveze, a oni su, ionako, optereće-ni prevelikom odgovornošću na poslu koji obavljaju (19,20).…”

Section: Raspravaunclassified

See 3 more Smart Citations

Predictors of Job Satisfaction in Dental Professionals of the Bosnia and Herzegovina Federation

Muhić¹,

Plančak²,

Lajnert³

et al. 2016

Acta Stomatol Croat

View full text Add to dashboard Cite

SažetakUvod: Cilj svakog zaposlenika jest raditi u zdravom radnom okolišu. Stomatologija je stresno zanimanje, a razloga za nezadovoljstvo je mnogo. Željelo se kod stomatologa u FBiH-u ustanoviti prediktore nezadovoljstva poslom. Materijali i postupci: U istraživanju su sudjelovala 134 stomatologa izabrana nasumičnim postupkom iz Registra stomatološke komore FBiH-a. Svi su ispunili demografski upitnik i ljestvicu zadovoljstva poslom (JSS). Rezultati: Porastom učestalosti utjecaja posla na kvalitetu života te sve češćim razmišljanjem o napuštanju posla, smanjuje se zadovoljstvo poslom. Opći stomatolozi znatno su zadovoljniji od specijalista. Značajni prediktori zadovoljstva poslom su radni status, tip prakse i zapošljavanje asistenta. Poslom su zadovoljniji opći stomatolozi koji rade u privatnoj praksi sa zaposlenim asistentom. Zaključak: Značajni prediktori zadovoljstva poslom su radni status, tip prakse i zapošljavanje asistenta. Najzadovoljniji su opći stomatolozi zaposleni u privatnoj praksi koji imaju dentalnog asistenta.Zaprimljen: 24. svibnja 2016. Prihvaćen: 11. srpnja 2016.Adresa za dopisivanje Doc. dr. sc. Vlatka Lajnert

show abstract

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

Section: Raspravaunclassified

See 2 more Smart Citations

Predictors of Job Satisfaction in Dental Professionals of the Bosnia and Herzegovina Federation

Muhić¹,

Plančak²,

Lajnert³

et al. 2016

Acta Stomatol Croat

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Šiame kontekste pirmiausia paminėtinos profesijos yra: mokytojas, slaugytojas ir medikas, gaisrininkas, kariškis, policininkas, autobuso vairuotojas ir pan. [1,3,8,9,14,17,28].…”

Section: Sveikatos Mokslai / Health Sciencesunclassified

Profesinis stresas ir jo poveikis mokytojų sveikatai: kiekybinės apklausos duomenys

Bubelienė¹,

Merkys²

2017

Sveikatos Mokslai

View full text Add to dashboard Cite

Raktažodžiai: profesinis stresas, pedagogai, sveikata, klinikiniai simptomai Santrauka Straipsnis skirtas atskleisti sąryšius tarp pedagogų profesinio streso ir dirbančių pedagogų sveikatos būklės. Studijos teorinė koncepcija remiasi darbine hipoteze, kad pedagogo profesija pasižymi padidė-jusiu stresu, dideliu psichiniu krūviu ir tai ilgainiui neigiamai paveikia dirbančių pedagogų sveikatos būklę. Pristatomi Lietuvos pedagogų (N=961) kiekybinės apklausos duomenys. Profesiniam stresui matuoti panaudoti 25 pirminiai kintamieji, atspindintys įvairius darbinius stresorius. Iš pirminių kintamųjų sudarytos 8 poskalės ir jungtinė skalė, pasižyminčios tinkama psichometrine kokybe. Pedagogų sveikatos būklei vertinti taikyta subjektyvaus savijautos įsivertinimo skalė, susidedanti iš 19-kos klinikinių simptomų ir pasižyminti tinkama psichometrine kokybe. Maždaug kas trečias mokytojas (32,65 proc.) kenčia nuo padidėjusio profesinio streso ir maždaug kas ketvirtam mokytojui (29,03 proc.) sistemingai pasireiškia konkretūs klinikiniai simptomai. Tarp jungtinių "profesinio streso" ir "klinikinių simptomų" skalių egzistuoja vidutinio stiprumo labai patikimas koreliacinis ryšys (r =0,50; p=0,000). Naudojant diskriminacinę analizę buvo ieškoma, kurie klinikiniai simptomai leidžia visų geriausiai atskirti (diskriminuoti) pedagogų grupes, pasižyminčias sąlygiškai aukštu ir žemu stresuotumu. Paaiškėjo, kad dvi kontrastinės grupės skiriasi pagal visus 19-ka klinikinių simptomų. Visų geriausiai minėtas kontrastines pedagogų grupes skiria psichinę sveikatą ir psichinį išsekimą atspindintys simptomai. PROFESINIS STRESAS IR JO POVEIKIS ĮvadasŠiuo metu visuotinai pripažinta, kad nuolatinis stresas yra daugelio sveikatos sutrikimų priežastis. Stresas anaiptol yra ne vienintelė, galbūt ne visada pati stipriausia, bet pakankamai reikšminga daugelio ligų priežastis. Neigiamas streso poveikis sveikatai yra įrodytas daugelyje didelės apimties ir patikimų empirinių studijų [22,26,30,32]. PSO prognozuoja, kad dėl neigiamo streso poveikio netrukus pati grėsmingiausia žmonijai ligų rūšis bus psichikos ligos, nors šiandien kaip didžiausios ir labiausiai išplitę grėsmės iš inercijos vis dar figūruoja onkologinės ir širdies bei kraujagyslių ligos [11]. Beje stresas turi įtakos toms pačioms širdies ir kraujagyslių bei onkologinėms ligoms.Modernizacija greta privalumų turi ir savo kainą, viena iš jų yra nuolatinis ir vis stiprėjantis stresas, kuris totaliai įsitvirtina visose šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdo struktūrose. Gyvenimo ir darbo tempas, šiuolaikinės medijos, skaitmeninės technologijos, vartojimo stimulų, galimybių ir gyvenimo scenarijų įvairovė, vis didėjantis ateities neapibrėžtumas, konkurencijos ir pasiekimų kultas, modernybę ištinkanti gyvenimo prasmės krizė [5]. Visa tai verčia keisti požiūrį į stresą ir skatina intensyviai ieškoti streso ir jo pasekmių įveikos priemonių, beje, ne vien medicininių. Trivialus paaiškinimas, kad stresas tai -individualaus atsako į didėjantį psichofizinį krūvį deficitas, šiandien yra akivaizdžiai per siaur...

show abstract

Prevalence of Burnout Among Physicians

Rotenstein

Torre

Ramos

et al. 2018

JAMA

1,432

1,215

View full text Add to dashboard Cite

IMPORTANCE Burnout is a self-reported job-related syndrome increasingly recognized as a critical factor affecting physicians and their patients. An accurate estimate of burnout prevalence among physicians would have important health policy implications, but the overall prevalence is unknown. OBJECTIVE To characterize the methods used to assess burnout and provide an estimate of the prevalence of physician burnout. DATA SOURCES AND STUDY SELECTION Systematic search of EMBASE, ERIC, MEDLINE/PubMed, psycARTICLES, and psycINFO for studies on the prevalence of burnout in practicing physicians (ie, excluding physicians in training) published before June 1, 2018. DATA EXTRACTION AND SYNTHESIS Burnout prevalence and study characteristics were extracted independently by 3 investigators. Although meta-analytic pooling was planned, variation in study designs and burnout ascertainment methods, as well as statistical heterogeneity, made quantitative pooling inappropriate. Therefore, studies were summarized descriptively and assessed qualitatively. MAIN OUTCOMES AND MEASURES Point or period prevalence of burnout assessed by questionnaire. RESULTS Burnout prevalence data were extracted from 182 studies involving 109 628 individuals in 45 countries published between 1991 and 2018. In all, 85.7% (156/182) of studies used a version of the Maslach Burnout Inventory (MBI) to assess burnout. Studies variably reported prevalence estimates of overall burnout or burnout subcomponents: 67.0% (122/182) on overall burnout, 72.0% (131/182) on emotional exhaustion, 68.1% (124/182) on depersonalization, and 63.2% (115/182) on low personal accomplishment. Studies used at least 142 unique definitions for meeting overall burnout or burnout subscale criteria, indicating substantial disagreement in the literature on what constituted burnout. Studies variably defined burnout based on predefined cutoff scores or sample quantiles and used markedly different cutoff definitions. Among studies using instruments based on the MBI, there were at least 47 distinct definitions of overall burnout prevalence and 29, 26, and 26 definitions of emotional exhaustion, depersonalization, and low personal accomplishment prevalence, respectively. Overall burnout prevalence ranged from 0% to 80.5%. Emotional exhaustion, depersonalization, and low personal accomplishment prevalence ranged from 0% to 86.2%, 0% to 89.9%, and 0% to 87.1%, respectively. Because of inconsistencies in definitions of and assessment methods for burnout across studies, associations between burnout and sex, age, geography, time, specialty, and depressive symptoms could not be reliably determined. CONCLUSIONS AND RELEVANCE In this systematic review, there was substantial variability in prevalence estimates of burnout among practicing physicians and marked variation in burnout definitions, assessment methods, and study quality. These findings preclude definitive conclusions about the prevalence of burnout and highlight the importance of developing a consensus definition of burnout and of standardiz...

show abstract

Stress at Work and Burnout Syndrome in Hospital Doctors

Cited by 35 publications

References 13 publications

Predictors of Job Satisfaction in Dental Professionals of the Bosnia and Herzegovina Federation

Predictors of Job Satisfaction in Dental Professionals of the Bosnia and Herzegovina Federation

Profesinis stresas ir jo poveikis mokytojų sveikatai: kiekybinės apklausos duomenys

Prevalence of Burnout Among Physicians

Contact Info

Product

Resources

About