Straipsnyje pateikiami Lietuvos mokytojų (N = 961) kiekybinės apklausos duomenys. Koncepto ir empirinių tyrimų tradicijos požiūriu apklausa sietina su darbinio streso ir profesinio perdegimo (toliau-PP) tyrimais, taip pat gyvenimo būdo, laisvalaikio ir hobio tyrimais. Ieškota atsakymo į klausimą, ar hobis turi įtakos profesinio perdegimo simptomams sušvelninti? Priklausomam kintamajam-profesiniam perdegimui-matuoti buvo sudaryta psichometrinė skalė, susidedanti iš 39 pirminių indikatorių. Hobio (pomėgio) turėjimas, nepriklausomai nuo jo sąsajų su fiziniu aktyvumu, turi apčiuopiamos įtakos profesinio perdegimo simptomams redukuoti. Mokytojai, turintys hobį ir reguliariai juo užsiimantys, pasižymi silpnesniu profesiniu perdegimu, nei tie mokytojai, kurie hobio neturi arba turi, bet yra į savo hobį menkai įsitraukę ir retai juo užsiima.

No abstract

Mokyklos kultūros raiška ir formavimo prielaidos skirtingo tipo švietimo įstaigose Straipsnyje nagrinėjama mokyklos kultūros sąvoka, tiek universaliu aspektu, tiek ir Lietuvos švietimo sistemos kontekste. Keliamas klausimas, ką savito šiuolaikinės mokyklos kultūrai gali pasiūlyti krikščioniška ir katalikiška pasaulėžiūra. Taip pat pristatomi empiriniai mokyklos kultūros tyrimai. Jie remiasi 2070 vyresniųjų mokinių, atstovaujančių 39 šalies mokyklas, iš kurių 3 katalikiškos, anonimine apklausa. Nustatyta, jog mokyklos kultūros raiška mokyklose kontrastingai varijuoja ir tai nemenkai priklauso nuo mokyklos tipo. The article analyzes the concept of school culture both universally and in the context of the Lithuanian educational system. The question is raised: what can Christian and Catholic worldview uniquely offer to add to the culture of a modern school? Empirical studies of schools are also presented, which are based on an anonymous survey of 2070 senior students from 39 schools, including 3 Catholic schools. It was established that the parameters of school culture in different institutions differ extremely and these differences are partly due to the corresponding type of school. Įvadas Bendrojo ugdymo mokykla yra švietimo sistemos branduolys. Šis mokyklos tipas nuo pat savo ištakų patiria visuomenės, valdžios, visų švietimo subjektų spaudimą dėl paslaugų kokybės. Visais laikais kildavo viešo nepasitenkinimo, nusivylimo mokykla bangos. Nuolat ieškota "alternatyvios mokyklos" modelio. Apie tai byloja tokios bendrojo ugdymo istorijos sąvokos kaip išmokyklinimas (deschooling), Valdorfo mokykla (Šteinerio pedagogika), antipedagogika, reformų pedagogika, alternatyvi mokykla 1. Šis 1

No abstract

Five years ago, a questionnaire for senior pupils "Safe School - A Safe Child" was launched in Lithuania. It is a standard inventory containing 160 primary items that are distributed into 38 sub-scales and ultimately into 8 psychometric scales with unusual goodness of fit. At the moment, 2072 pupils' answers appear on the basis of statistical rationing, and 40 different schools in the country are evaluated. A cluster analysis was carried out with scale estimates that reflect the child's psychological well-being and school well-being. In this way, schools were identified at the base of the rationale, which metaphorically converge into a "school of happiness" or a "school prison" model. Then, with the remaining inventory variables, their subscales, the discriminant analysis was carried out. The school type in the model was defined as a grouping variable. Such approach has made it possible to find out which variables, reflecting school's security and livelihood, define the mentioned types of schools. It turned out that the identified types of schools are characterized by such factors as the openness and accessibility of the director; participation of parents and students in school life; sticking to universally accepted, disputed rules; social and pedagogical involvement, sensitivity; avoiding to hide problems and misbehavior. The research data allow on the hypothesis's rights to formulate specific recommendations of the school life improvement for school leaders and educators.