Švietimo Paslaugų Kokybės Valdymo Vertinimas. Tėvų Požiūris

Abstract

AnotacijaStraipsnyje autoriai tyrinėja švietimo paslaugų kokybės valdymo vertinimą tėvų požiūriu, nes tėvai, kaip ir vaikai, yra šių paslaugų vartotojai. Dažnai Lietuvoje manoma, kad švietimo paslaugos teikiamos tik vaikams, bet paslaugų teikimo ir gavimo sutartį su švietimo institucija pasirašo tėvai. Kita vertus, švietimo pagalbos specialistų paslaugų dalis skirta būtent tėvams. Tėvų švietimas, švietimo institucijos bendravimas ir bendradarbiavimas taip pat vyksta su tėvais. Švietimo institucija be tėvų pagalbos nepajėgi išspręsti daugelio mokykloje kylančių įvairaus pobūdžio problemų. Tad autoriai, apklausę 400 respondentų, pateikia tėvų požiūrį į švietimo kokybės paslaugas. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: švietimo paslaugų kokybė, kokybės valdymas, vartotojai, tėvai. AbstractThe authors of this article examine the evaluation of education service quality from parents' perspective, since parents as well as their children are the consumers of these service. Often there is a trend in Lithuania that education services are provided to children; even though, the service provision contract is signed between the education institution and parents. On the other hand, a part of services of specialists of education assistance are dedicated to parents. Moreover, parent education, cooperation and communication process is between the education institution and parents. The education institution is not able to solve most of the problems without the assistance of parents. Therefore, the authors present the point of view of 400 parents towards the quality of the provided education services. KEY WORDS: Quality of education services, Quality management, Consumers, Parents. ĮvadasKokybės valdymas švietimo organizacijose laiduoja teikiamų švietimo paslaugų (edukacinių ir socialinių) efektyvumą, rezultatyvumą, naudingumą. Švie-timo paslaugų kokybė ypač aktuali, nes jis nukreiptas į didelę žmonių grupę, t. y. tėvus ir vaikus, kurie atstovauja skirtingoms socialinėms grupėms ir turi įvairių gebėjimų. Taigi suderinti ir išpildyti jų lūkesčius, norus, poreikius bei vykdyti švietimo institucijai deleguotas funkcijas nelengva, nes švietimo kokybė dažnai priklauso nuo išorės veiksnių (politinių, ekonominių ir socialinių). Todėl dažnai net pati švietimo sistema priversta reprodukuoti socialinę nelygybę, kuri kyla dėl anksčiau minėtų veiksnių. Tai paradoksalu, nes teikiant švietimo paslaugas (edukacines ir socialines) siekiama sėkmingai įtraukti įvairių socialinių grupių atstovus į švietimo sistemos procesą, taip sušvelninant socialinę nelygybę, maži-

Free school meals for all poor children in Europe: An important and affordable target?

“…Furthermore, measures are needed to avoid stigmatisation in such targeting. Two studies undertaken in Lithuania of the individually targeted scheme that preceded the current universal initiative (Martišauskienė & Trakšelys, 2017;Trakšelys, 2015) highlighted that eligible pupils suffered from discrimination from school staff and peers. Stigma was also noted as an issue in a qualitative study in Hungary, where parents declared feeling ashamed of claiming free school meals, as they were afraid of being judged as incapable of providing for their children themselves (Albert, 2020, p. 8).…”

School Management Change in the Context of Educational Management Paradigms Shift

“…Šimanskienė and Paužuolienė (2012) recognize that sustainable development of a country and high quality services request effective management based on the principles of quality management that could be ensured only by active participation of society members in decision making. It should be also stated that quality management in schools assures provision of effective and beneficial education services (Martišauskienė, Trakšelys, 2017). In relation to this quality management in education system can be determined as philosophy or system that focuses on services improvement and has visible benefit for the school community.…”

Social Investment Policies and Territorial Inequalities

“…Research on the ECEC in Lithuania is prolific but primarily focuses on the quality of the services (Liukinevičienė & Paulauskienė, 2019), the qualifications of the pedagogical personnel or the issues related to the management of the childcare institutions (Martišauskienė, 2010(Martišauskienė, , 2011. The ECEC policies and services were previously analyzed within the broader framework of the family-work balance and family policies (Purvaneckienė, 2005;Stankūnienė, Jasilionienė, & Jančaitytė, 2005;Bučaitė-Vilkė et al, 2012;Stankūnienė, Maslauskaitė, & Baublytė, 2013).…”