Teachers’ Reflection on Online Classes During and After the Covid-19 Crisis: An Empirical Study

Auditorinio ir nuotolinio kontaktinio mokymo(si) virtualioje erdvėje integravimo prielaidos aukštojo mokslo koleginiu ir universitetiniu lygmeniu: studentų požiūris ir patirtys

“…(Salhab ir kt., 2021;Bozkurt & Sharma, 2020). Antra vertus, mišrus studijų modelis leidžia dėstančiajam efektyviau reflektuoti savo darbą su auditorija -žvelgti į save tarsi kito asmens (studijuojančiojo, kolegos, vertintojo) akimis, peržiūrint parengtą medžiagą, koreguojant ją, paskaitų įrašymo atveju stebint save iš šalies ir savirefleksija įsivertinant dalyko turinio perteikimo kokybę, formą, kūno kalbą, intonaciją, kalbėjimo manierą (Kabir & Hasnat, 2021;König ir kt., 2020;Jezerskytė, 2011). Panašių galimybių mišrus mokymasis suteikia ir besimokančiajam: įsisavinti naujus mokymosi metodus, įvaldyti naujas technologijas, išnaudoti auditorinio ir nuotolinio virtualaus kontaktinio mokymosi privalumus bei minimizuoti jų trūkumus (Kohnke & Moorhouse, 2020).…”

“…Be to, dėl nuotolinio kontaktinio (virtualioje terpėje) ir mišraus mokymo(si) visuotinumo patirties COVID-19 pandemijos metu suponuota galimybė remiantis Europos Komisijos parengtomis efektyvaus mokymosi taikant švietimo technologijas programomis mišrų mokymo(si) modelį integruoti į studijų procesą pasirenkant jį kaip vieną iš strategijų, integruojančių informacinių technologijų infrastruktūrą, skaitmeninį prieinamą mokymosi turinį, dėstančiųjų ir studijuojančiųjų skaitmeninių kompetencijų ugdymo(si) užtikrinimą, pakankamą mokymo(si) ir vertinimo skaitmeninėje erdvėje kokybę ir pagalbos sistemą studijų proceso dalyviams (Europos Komisija, 2018a;Europos Komisija, 2018b;Europos Komisija, 2015;Panesi ir kt., 2020;Schleicher, 2020a;Schleicher, 2020b;Krishna ir kt., 2021). Visa tai suteikia galimybes vertinti nuotolinio ir mišraus mokymo(si) infrastruktūros kokybę, identifikuoti tobulintinas sritis, analizuoti visuminę tokio mokymosi situaciją (Carpenter ir kt., 2020;Kabir, 2020;Kabir & Hasnat, 2021) remiantis vienodais technologijomis grindžiamo mokymosi kokybės vertinimo kriterijais (Reich, 2020).…”

“…Pirmojo karantino (2020 m. kovo 16 d. -birželio 15 d.) metu dėl SARS-CoV-2 Lietuvoje kilusi būtinybė visuotinai persiorientuoti nuo įprastinių kontaktinių studijų į nuotolinį mokymo(si) formatą pareikalavo daugybės technologinių klausimų išsprendimo ir operatyvių pokyčių: paskaitų ir praktinių užsiėmimų, dalykinio turinio ir atsiskaitymų perkėlimo į nuotolinę aplinką, emocinio-psichologinio nusiteikimo neįprastam mokymui(si). Kaip rodo Lietuvos ir kitų šalių patirtis, tokių beprecedenčių situacijų ir esminių pokyčių kontekste itin aktualu tirti psichoemocinius su jais susiduriančiųjų patyrimus, išgyvenamo proceso vertinimą, poreikius ir lūkesčius (Bozkurt & Sharma, 2020;Panesi ir kt., 2020;Kabir & Hasnat, 2021;Dhawan, 2020). Aukštojo mokslo studijų kontekste svarbu analizuoti ir tai, kokio studijų modelio -įprasto face-to-face (vadinamojo auditorinio ar auditorinio kontaktinio), tiesiogiai vykstančio fizinėje erdvėje (auditorijose, praktikos vietose ir pan.…”

“…Perėjimas į nuotolinį (karantino metu) ar mišrų (atlaisvinus dalį ribojimų) studijų procesą reikalavo tinkamiausių teorinių žinių perteikimo ir praktinės patirties formavimo būdų paieškos, o momentinis jų diegimas buvo svarbus bendram visuotiniam gėriui, neturint laiko ir sąlygų ilgesniam jų testavimui ar patikrai (Daukšienė ir kt., 2021). Dėl šios priežasties buvo būtina kūrybinė prieiga, kritinio ir analitinio mąstymo įtraukimas, akademinės bendruomenės susitelkimas ir veiksmų koordinacija bei motyvacija ir pastangos į iš esmės kitokį studijų procesą kuo efektyviau integruoti dalykinį turinį, pedagogines žinias ir technologinius įgūdžius (Kabir & Hasnat, 2021;Kabir, 2020), studijose išlaikant studento centrinę prieigą (Kučaidze, 2020;Baužienė ir kt., 2016;Sajienė & Tamulienė, 2012), užtikrinant kokybišką teorinį ir praktinį mokymą bei visapusišką pagalbą studentams akademiniais, psichosocialiniais ir kt. klausimais.…”

“…klausimais. Šia prasme vien nuotolinių ir/ar mišrių studijų kokybė išskirtinėmis sąlygomis tiesiogiai sietina su aukštosios mokyklos ir akademinės bendruomenės informaciniu-technologiniu, psichoemociniu pasirengimu tokiam mokymui(si), savalaikiu studijų proceso integravimu į nuotolinę erdvę (Kabir & Hasnat, 2021;Lassoued ir kt., 2020). Kartu tai kelia klausimą, kokios yra galimybės ir prielaidos mišrų mokymo(si) modelį integruoti į nuolatinį studijų procesą aukštajame moksle.…”