“…Pasak Grincevičienės (2006Grincevičienės ( , 2014, bendraudami su mokykla tėvai nesiima iniciatyvos, nesijaučia esą mokyklos bendruomenės sudedamoji dalis, pageidauja didesnio ugdymo proceso organizatorių įsiklausymo į jų mintis bei siūlymus... Kiti tyrimai patvirtina šį pasyvumą afektiniu lygmeniutėvai atsakomybę už vaiko mokymąsi, saugios ugdymo aplinkos mokykloje kū-rimą priskiria labiau mokyklai nei šeimai (Kazlauskienė, Valančienė, Krasauskaitė, 2012;Leliūgienė ir Kaušylienė 2012). Taip pat išorinio mokyklų veiklos kokybės vertinimo duomenų analizė parodė, kad daugelyje vertintų mokyklų tėvų įtrauki-mo lygis yra nepakankamas, skurdokos tėvų įtraukimo į mokinių ugdymą formos, vyrauja individualistinis mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo pobūdis, dominuoja vienakryptė komunikacija iš viršaus žemyn, informacinio pobūdžio renginiai, kurie gali būti vertinami tik kaip kvietimas bendradarbiauti (Valantinas, Čiuladienė, 2012(Valantinas, Čiuladienė, , 2013.…”