The History of Lithuanian Psychology

Abstract

The history of Lithuanian psychology parallels the sociopolitical history of the country. Due to repeated occupations of the country and other unfavorable conditions, scientific thought and innovations were delayed for decades. Development of psychology in Lithuania can be divided in three periods: (1) interwar (1918–1940), (2) Soviet occupation (1940–1990), and (3) regained independence (since 1990). Institutionalization of psychology is analyzed in four aspects: research, development of studies, applied practice, and scientific communication. The beginning of the professional psychology in Lithuania is inseparable from the establishment and activity of the University of Lithuania (later Vytautas Magnus University). Major tasks and activities that the first Lithuanian psychologists undertook during the interwar period were the dissemination of scientific psychological knowledge. Scientific research was consistent with the tendencies established in European psychology, in particular German psychology. During the Soviet period one of the positive facts was an increasing number of professional psychologists due to the renewal of studies (including doctoral studies) in psychology at Vilnius University. However, Lithuania never had state-supported institutions for scientific research in psychology. Due to the restoration of independence in 1990, more educational establishments (at present five universities) provide instruction for psychologists, new curricula of studies are being launched according to the internationally confirmed standard, the relationship of psychology with various practical fields is strengthening, and numerous institutions offer a wide variety of psychological services.

Statutinių organizacijų darbuotojų subjektyvios gerovės ypatumai

“…Siekiant nustatyti tiriamųjų psichologines charakteristikas, kurios galėtų paaiškinti subjektyvios gerovės įverčius, papildomai pasirinkta Eksternalumointernalumo skalė (E-I), kuri skirta analizuoti žmogaus požiūrį į įvairių reiškinių (asmeninių ir neasmeninių) priežastis bei pasekmes [3]. Eksternalumo faktorius vertina tai, kiek individas tiki, kad jo gyvenimo įvykiai priklauso nuo išorinių veiksnių, kitaip tariant, atsitiktinumų, sėkmės, likimo, kitų žmonių.…”

“…Metodikoje yra 6 subskalės: 1) Globalių įvykių kontrolės (pavyzdžiui, "Žmogaus prigimties nepakeisi, todėl beprasmiška kovoti su įvairiomis blogybėmis"); 2) Pasiekimų (karjeros) kontrolės (pavyzdžiui, "Labai dažnai patenku į tokią situaciją, kurioje pasijuntu nieko negalįs pakeisti"); 3) Tarpasmeninių santykių kontrolės (pavyzdžiui, "Kiek kartų buvau susipykęs su kuo nors, vis tai buvo ne dėl mano kaltės"); 4) Darbo sėkmės kontrolės (pavyzdžiui, "Egzamino išlaikymas priklauso ne tiek nuo įdėto darbo, kiek nuo sėkmės"); 5) Šeimyninių santykių kontrolės, sveikatos kontrolės subskalės (pavyzdžiui, "Tiek yra visokių išorinių veiksnių, kad šeima vaikų auklėjimo klausimu yra bejėgė"); 6) Sveikatos kontrolės (pavyzdžiui, "Jeigu likimas lėmė susirgti, tai ir susirgsi"). Lietuviškosios E-I skalės patikimumo koeficientas Cronbacho alfa lygus 0,75 [3]. Šiame tyrime kontrolės lokuso skalės Cronbacho alfa buvo lygi 0,857.…”

“…The aims of this survey were to find out features of subjective wellbeing of employees of statutory organizations as well as to identify some factors contributing to it. The questionnaire used in this research consisted of several standardized scales: Lithuanian Subjective Well-being Scale (Bagdonas, 2013), Lithuanian Locus of Control Scale (based on the Rotter model, Bagdonas, 1988), Lithuanian Coping with Stress Scale (Valickas, Grakauskas, 2006). The results demonstrated statistically significant relationships between subjective well-being and internal locus of control.…”

Psichologijos mokslo raidos Lietuvoje kiekybiniai atspindžiai žurnalų „Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Pedagogika ir psichologija“ ir „Psichologija. Mokslo darbai“ 1962–2015 metų straipsniuose

“…Tyrinėjant psichologijos raidą Lietuvoje, yra atlikta nemažai studijų: bendro pobūdžio (Bagdonas, Pociūtė, Rimkutė, & Valickas, 2008;Bagdonas, 1991), psichologų draugijų / sąjungų (Bagdonas, Lapė, & Valickas, 2008;Gailienė, 1998), ryškių asmenybių (Bagdonas, Butkienė, Lapė ir Rimkutė, 1989;Rimkutė, 1998), atskirų institucijų (Kutkienė, 2013) ar teorinių mokyklų (Kern, 2012) analizių. Visų pirma, šios studijos padeda geriau suprasti, kokie įvykiai formavo Lietuvos psichologijos mokslą.…”

“…Jo metu pradėjo formuotis psichologijos tradicijos, psichologijos dėstymas, kūrėsi profesinės organizacijos (Bagdonas, Pociūtė et al, 2008;Bagdonas, Lapė, & Valickas, 2008). Kaip teigia Bagdonas, Pociūtė ir kiti (2008), Lietuvos psichologai tada atliko tyrimus, kurie sutapo su to meto tendencijomis Vakarų Europoje, ypač Vokietijoje.…”