The History of Lithuanian Sociology (I)

Abstract

Lietuvos sociologijos istorijos bruožai (l)Santrauka Straipsnio tikslas -išnagrinėti nacionalinės sociologijos istorijos sampratą ir aptarti metodologi nes problemas. Sociologijos istorijos istoriografijoje skirtinos dvi tradicijos: a) idėjų istorija, kuri apima biografinį požiūrį, paradigmų kaitos ir elementariųjų sociologijos idėjų istorijos koncepcijas; b) analiti nė tradicija, kuri siejama su mosklotyra ir mokslinio žinojimo sociologija. Kiekviena tradicija yra susiju si su atskira sociologijos istorijos funkcija: idėjų istorija -su disciplinos identiteto formavimu ir jos įteisinimu, analitinė -su disciplinos sociologine savivoka. Aptariamųjų metodologinių sociologijos is torijos problemų atžvilgiu bandoma konstruoti ir pagrįsti analitinę nacionalinės sociologijos istorijos tyrinėjimų metodologiją.Kaip ir tautų formavimosi atveju, kiekviena pripažinta intelektualioji disciplina turėjo išgyventi panašų savęs įteisinimo proce są. Visos disciplinos turi savo pramanytas istorijas, visos jos yra įsivaizduojamos bendruomenės kuriančios praeities mitus kaip priemonę, pažyrninčią jų pačių vidinę raidą bei vienybę ir nubrėžiančią ribas tarp savęs bei kaimyninių disciplinų.

Lietuvos sociologijos istorijos bruožai (II)

“…Ðis diskurso supratimas labiau atitinka idëjø istorijos tradicijà (Kraniauskas 2000) ir nedaug kà bendro turi su mokslo sociologija. Todël, mûsø manymu, Müncho pasiûlyta istoriografinë schema nelabai tinka NSI analizei, ypatingai tais atvejais, kai susiduriame su maþesniais ir politiðkai bei ideologiðkai nedominuojanèiais nacionaliniais kontekstais.…”

“…Atskiro istoriografinio þanro pasirinkimas priklauso nuo to, kokià funkcijà turi atlikti NSI. Jei istorikas nori atlikti tradicijos formavimo ar disciplinos áteisintojo vaidmená, ðiø tikslø pasiekimui tinkamiausias þanras yra viena ar kita idëjø istorijos atmaina (Kraniauskas 2000). Jei istorikas nesiekia minëtø tikslø, o bando uþsiimti sociologiniu atskiros disciplinos, mûsø atveju -sociologijos tapsmo tyrimu arba sociologine savivoka, jam parankiausias bûtø analitinis NSI tyrimas, grindþiamas mokslo sociologijos tradicija.…”