The Impact of Intellectual Capital on Business Internationalization Processes in Lithuanian Firms / Intelektinio Kapitalo Įtaka Verslo Internacionalizacijos Procesams Lietuvos Įmonėse

Abstract

Santrauka. Intelektinis kapitalas yra pagrindinis veiksnys, padedantis kurti įmonėje pridėtinę vertę, skatinantis ekonominį augimą ir didinantis konkurencingumą globalioje rinkoje. Globalizacijos kontekste auga mažų įmonių poreikis internacionalizuoti savo veiklą. Organizacijų internacionalizacijai didelę įtaką turi intelektinis, o ypač žmogiškasis kapitalas. Šio straipsnio tikslas yra apibendrinti mokslinėje literatūroje aptinkamą intelektinio kapitalo sampratą ir jo vertinimą, išryškinti jo reikšmę bei svarbą Lietuvos įmonių internacionalizacijai. Atliktas tyrimas grindžiamas mokslinės literatūros analize ir sinteze, intelektinio kapitalo bei internacionalizacijos klausimais.Reikšminiai žodžiai: žmogiškasis kapitalas, intelektinis kapitalas, internacionalizacija, intelektinio kapitalo vertinimas, įmonės. ĮvadasLietuvos mažų ir vidutinių (MVĮ) įmonių augimą riboja maža rinka ir joje vyraujanti didelė konkurencija. Todėl, norėdamos sėkmingai augti, įmonės turi ieškoti būdų plėsti savo veiklą tarptautinėse rinkose. Įmonių konkurencingumas ir internacionalizacija yra susiję su turimu intelektiniu kapitalu ir jo panaudojimu. Globalizacijos procesų kontekste svarbiausiu ekonomikos veiksniu tampa ne materialūs ištekliai (finansiniai ir kt.), o žmogiškasis kapitalas, kurio sudėtinės dalys yra įgūdžiai, žinios bei gebėjimai (Gižienė, Simanavičienė 2012;Korsakienė, Diskienė 2015a). Nuolat tobulėjančios ir visiškai naujos technologijos išryškina didėjantį kvalifikuotų, kompetentingų ir išsilavinusių darbuotojų poreikį. Dėl šių priežas-čių žmogiškasis kapitalas ir intelektinis kapitalas tampa svarbiais sėkmingą visuomenės vystymasį, verslo augimą ir internacionalizaciją lemiančiais veiksniais (Lapinskaitė, Krikščiūnaitė 2014). Lietuva, neturėdama jokių gamtos išteklių ar technologijų, kurios suteiktų įmonėms konkurencinį pranašumą pasaulio rinkose, turi remtis kitu potencialu -žmonėmis, turinčiais stiprią motyvaciją, ambicingais bei gebančiais mokytis ir panaudoti turimas žinias (Kuvykaitė, Alimienė 2004). Kita vertus, internacionalizacijos procese žmogiškojo ir intelektinio kapitalo reikšmę iš esmės lemia įmonės veiklos pobūdis (Godelytė, Korsakienė 2015;Korsakienė, Diskienė 2015b). Todėl pagrindinis šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti ir apibendrinti mokslinėje literatūroje aptinkamas intelektinio kapitalo koncepcijas, jų vertinimą ir reikšmę, bei išskirti intelektinio kapitalo svarbą Lietuvos įmonių internacionalizacijai.Tyrimo problema: Lietuvos įmonės nepakankamai efektyviai išnaudoja intelektinį kapitalą, todėl yra linkusios daugiau susitelkti į vietos rinką ir jos poreikių tenkinimą.Tyrimo objektas: intelektinio kapitalo įtaka verslo internacionalizacijos procesams.Atliktas tyrimas pagrįstas mokslinės literatūros, nagrinėjančios intelektinio kapitalo ir internacionalizacijos klausimus, analize ir sinteze. Intelektinio kapitalo koncepcija ir sąsajos su žmogiškuoju kapitaluIntelektinis kapitalas yra vienas svarbiausių organizacijos išteklių, padedančių rinkoje kurti konkurencinį pranašumą ir užtikrinančių ilgalai...

Rethinking a Timely Response of Human Resources to Global Signals: A Case of Organizational Reflexes

“…Due to this modelling, a system of environment communication with the organization is being studied as a latent variable that is operationalized by the cumulative interaction of three variables: assessment of human resources (Hu & Zhao, 2020;Gokalp et all., 2020;Klinck & Swanepoel, 2019;Walker et all., 2014;Pandey & Chandel, 2013;Popa & Demyen, 2012;Dadelo et all., 2012), organizational climate (Riego de Dios, 2020; Akbar et all., 2019;Gaviria-Rivera & Zapata, 2019;Nasreen et all., 2019;Berberoglu, 2018;Phua, 2018;Polat & Iskender, 2018;Naldoken & Tengilimoglu, 2017;Pozveh & Karimi, 2016) and organization's internationalization (Brymer et all., 2020;Andersson & Sundermeier, 2019;Vahlne & Bhatti, 2019;Suseno & Pinnington, 2018;Alon et all., 2018;Godos-Diez et all., 2018;Jankowska & Gotz, 2017;Chen et all., 2016;Kalvionyte & Korsakiene, 2016;Fitzgerald & Rowley, 2016;Babinska, 2013). Variables: assessment of human resources, and organizational climate were analyzed as individual factors.…”

“…The limitation of previous research is that assessment of human resources, the organization's climate, and internationalization were not yet analyzed jointly. The research prior to this time explored the fact that an organization communicates with its outer environment, and the way this is utilized: the internationalization (Brymer et all., 2020;Andersson & Sundermeier, 2019;Vahlne & Bhatti, 2019;Suseno & Pinnington, 2018;Alon et all., 2018;Godos-Diez et all., 2018;Jankowska & Gotz, 2017;Chen et all., 2016;Kalvionyte & Korsakiene, 2016;Fitzgerald & Rowley, 2016;Babinska, 2013) as a connectivity system; the organizational climate as a system that remains responsible for the functionality of the organization (Riego de Dios, 2020; Akbar et all., 2019;Gaviria-Rivera & Zapata, 2019;Nasreen et all., 2019;Berberoglu, 2018;Phua, 2018;Polat & Iskender, 2018;Naldoken & Tengilimoglu, 2017;Pozveh & Karimi, 2016); and the assessment of human resources. The assessment of human resources an organization uses as a tool for directing the personnel's efforts to achieve the organizational objectives during the communication process (Hu & Zhao, 2020;Gokalp et all., 2020;Klinck & Swanepoel, 2019;Walker et all., 2014;Pandey & Chandel, 2013;Popa & Demyen, 2012;Dadelo et all., 2012).The previous researchers sufficiently explored the features of the constructs discussed above, but they also revealed the need for a theoretical modeling of their content's compatibility by assessing how an organization's forms and perception of itself could be important for further study of the organization's functioning principles.…”

“…Analysis of human resources management discourse (Sadowska & Lulek, 2020;Jashary & Kutllovci, 2020;Elrehail et all., 2020;Rodjam et all., 2020;Han et all., 2019;Barrena-Martinez et all., 2019;Shah, 2019;Gunnigle et al, 2019;Chaudhary, 2019;Roscoe et all., 2019;Yang et all., 2019;Li et all., 2018;Vasantha & Kennedy, 2017;Newman, 2016;Tang et all., 2015;Youndt et all., 1996) and review of organizational internationalization theory (Brymer et all., 2020;Andersson & Sundermeier, 2019;Vahlne & Bhatti, 2019;Suseno& Pinnington, 2018;Alon et all., 2018;Godos-Diez et all., 2018;Jankowska, Gotz, 2017;Chen et all., 2016;Kalvionyte & Korsakiene, 2016;Fitzgerald & Rowley, 2016;Babinska, 2013) enabled theoretical modeling of the system that explores the fundamentals of information reception incoming from the global environment in an organization. This finding has led to the development of a concept that describes the ability of a public-sector organization to respond to the tasks related to its internationalization.…”