The Impact of Social Transfers on Income Poverty and Material Deprivation

Abstract

This paper develops a simulation approach to study the effects of income transfers on material deprivation. The method is applied to pre-recession and post-austerity EU-SILC data for Germany, Greece, Poland and the United Kingdom. The results show that income transfers can not only reduce income poverty but they can also substantially reduce the extent and depth of material deprivation. Changes in social transfers will therefore have a two-fold effect on Europe's poverty reduction target.

Ar socialinės išmokos mažina gyventojų skurdą? Poveikio lyginamoji analizė senosiose ir Rytų Europos šalyse

“…Tačiau skurdą lemiančių "mišrių" dedamųjų (mažos pajamos -gera materialinė padėtis arba pakankamai didelės pajamos -sunki materialinė padėtis) atvejų gali būti gana nemažai -kai kuriose šalyse toks pragyvenimo lygis būdingas apie 12-20 proc. namų ūkių (Notten, Guio, 2016).…”

“…Taigi materialinė padėtis, turimas turtas parodo realų vartojimą, o pajamos -potencialų vartojimą (Guio, 2009;Guio ir kt., 2012;Notten, Guio, 2016;Townsend, 1979), tačiau tiek pajamos, tiek ir materialinė padėtis yra nulemti kolektyvinio namų ūkių išteklių padalijimo kiekvienam jų nariui. Taigi gyventojų pajamos ir materialinė padėtis yra du vienas kitą papildantys veiksniai, kuriais gali būti vertinama namų ūkiuose gyvenančių individų ekonominė gerovė.…”

“…Socialinės apsaugos išmokų poveikio skurdui mažinti tyrimų gerovės valstybės kontekste nėra daug, nors šia problematika domisi nemažai mokslininkų. Naujausius šios srities tyrimus pateikė Nelson (2012), Notten, Guio (2016). Ypač trūksta kompleksinių lyginamųjų tyrimų, kuriuose būtų tiriamas socialinių išmokų poveikis piniginiam skurdui ir materialiniam nepritekliui, kartu sujungiant šias dvi skurdo dedamąsias.…”

“…Šaltinis: sudaryta autorės pagal "Eurostat" (2017g) duomenis. Aktualiuose socialinių išmokų poveikio skurdui tyrimuose taikomi statiniai ekonometriniai modeliai, kuriuose priklausomas kintamasis pasirinktas materialinio nepritekliaus lygio rodiklis (Nelson, 2012) arba materialinį nepriteklių patiriančių gyventojų skaičius (Notten, Guio, 2016). Šie modeliai leidžia įtraukti daugiau poveikį paaiškinančių kintamųjų ir atlikti poveikio analizę keliais lygmenimis (makrolygmens, namų ūkių, individų), tačiau neleidžia analizuoti tarpgrupinių duomenų kitimo bėgant laikui.…”

“…Tyrime atsiribojama nuo viešųjų socialinės apsaugos paslaugų, kurios taip pat gali daryti poveikį piniginiam skurdui ir materialiniam nepritekliui mažinti. Kiti poveikio vertinimo rodikliai ir juos reprezentuojantys kintamieji buvo pasirinkti atsižvelgiant į svarbiausius gyventojų skurdo pokyčius lemiančius veiksnius, nustatytus analizuojant socialinių išmokų ir skurdo sąveiką gerovės valstybės koncepcijoje, taip pat remiantis kitų autorių (Nelson, 2012;Notten, Guio, 2016) empiriniais tyrimais.…”