The things (we think) we (ought to) do: Ideological processes and practices in teaching

Pachler, Norbert; Makoe, Pinky; Burns, M. Susan; Blommaert, Jan

doi:10.1016/j.tate.2006.11.014

Cited by 16 publications

(10 citation statements)

References 7 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…A different way of sketching the necessity of making judgements between rival purposes is by drawing attention to the fact that education is a space of competing ideologies which operate on scales that range from the micro-level of turn-allocation in class to the macro-level of policy briefs, and which bring to bear dissimilar stakeholder concerns. Pachler et al (2008) argue this when they question the view that the educational field is dominated by one over-arching ideology, and suggest instead that teachers move through different aspects of their jobs using very different ideological tools and [are] orientating often simultaneouslytowards different ideological 'centres': themselves, their colleagues, their groups of learners, the head teacher, the school as an institution with a tradition, the education system, the curriculum, the government, society-at-large, and so on. Their discourses reveal traces of such multiplicity and layering (2008,440; see also Creese 2005, 48) The suggestion is that the different centres that teachers are orientating towards are often disharmonious, and that this requires teachers to navigate the resulting contradictions.…”

Section: Chronic Contradictionsmentioning

confidence: 99%

Linguistic dilemmas and chronic ambivalence in the classroom

Jaspers

2020

Journal of Multilingual and Multicultural Development

View full text Add to dashboard Cite

This special issue brings together papers that discuss how teachers deliberate competing institutional, pedagogical and language ideological imperatives in the multilingual classroom. It does so because research on language-in-education policy often singles out teachers who resist and transform monolingual policies, or those who ignore pupils' multilingual resources. Such accounts usefully highlight the possibility of change or the need for intervention. But they risk overlooking the many occasions where teachers waver between both types of conduct to reconcile contrary views on language, teaching, and learning. This issue argues that teacher behaviour must be explained in relation to these contrary views rather than to one of their component parts. Thus, it puts the lens, among other things, on teachers who implement monolingual policies without disregarding the value of multilingualism; on those who take up linguistic authority in congenial fashion; or on those who respect pupils' linguistic repertoires while setting out to improve their skills in named languages. This introduction discusses some broad tendencies in earlier work on language-in-education policy, the chronic nature of contradictions in class and the ambivalence it invites, before presenting the different contributions of the issue. ARTICLE HISTORY

show abstract

Section: Chronic Contradictionsmentioning

confidence: 99%

Linguistic dilemmas and chronic ambivalence in the classroom

Jaspers

2020

Journal of Multilingual and Multicultural Development

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Švietimo sistema turinti remtis kritiška, moksliniais tyrimais pagrįsta refleksija, skatinti sąmoningą tiek mokytojų, tiek mokinių kalbinę kompetenciją, neatsietiną nuo demokratiško pilietiškumo ugdymo (Byram 2012). Lygiai taip pat būsimųjų mokytojų profesionalumo ugdymas turi būti siejamas su sociopolitine kalbos mokymo praktikos dimensija (Pachler, Makoe, Burns & Blommaert 2008).…”

Section: į Va D a Sunclassified

Lietuvių kalbos mokytojai standartinės kalbos ideologijos nelaisvėje: nuostatos, praktikos, pasekmės

Keturkienė¹,

Vaicekauskienė²

2016

View full text Add to dashboard Cite

Vilniaus universitetas, Lietuvių kalbos institutas SANTRAUKA. Straipsnyje analizuojamas standartinės kalbos ideologijos poveikis lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų kalbinėms nuostatoms: žiūrima, kiek hierarchiškai mokytojai vertina lietuvių kalbos atmainas (bendrinę kalbą, tarmes, jaunimo kalbą) ir kiek vietos ugdymo procese užima kalbos koregavimas. Tyrimas remiasi prielaida, kad mokykla savo institucine galia ir autoritetu įtvirtina tam tikras vertybines ir elgsenos schemas ir daro įtaką bendruomenės mąstymo apie kalbą modeliams. Lietuviški duomenys vertinami iš permainų šiandieniame kalbos švietime perspektyvos, kai į švietimo teorijas ir praktikas įtraukiamas kalbinio sąmonin-gumo klausimas, mokytojų rengimo programose ieškoma būdų mažinti steretipiškai neigiamas nuostatas nestandartinių tarmių atžvilgiu, įvertinti kalbos variantiškumo reikšmę individualiai ir socialinei kalbėtojo tapatybei (Kristiansen 1990: 291, Cross, DeVaney & Jones 2001, Razfar 2005. Tyrimu norėta išryškinti galimas stereotipines mąstymo schemas ir nuostatų variacijas. Tyrimas parodė, kad lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų kalbinės nuostatos yra ganėtinai homogeniškos ir nepriklauso nuo informato amžiaus. Vertindamos kalbos atmainas ir variantiškumą mokytojos iš esmės reprodukuoja standartinės kalbos ideologijos suformuotas hierarchines vertybines schemas, o per mokymo praktiką teigia atliekančios joms numatytą mokinių kalbos kontroliavimo ir taisymo vaidmenį. Tikėtina, kad poreikio ir pareigos taisyti nestandartinius variantus nuostata lietuvių kalbos mokytojų suvokiama kaip jų profesionalumas. Mokytojų deklaruojamose praktikose ryški galios pozicija -matyti, kad jos taiso pašnekovų kalbą neapsiribodamos lietuvių kalbos pamokomis, į taisymų praktiką indoktrinuoja ir mokinius. Tyrimo išvados turėtų būti tikslinamos su didesne ir reprezentatyvesne informantų imtimi, taip pat etnografiniais metodais. RAKTAŽODŽIAI: mokytojų kalbos nuostatos, kalbos taisymai, standartinės kalbos ideologija, kalbos įvairovė. Į VA D A SStraipsnyje analizuojamas kalbos standartizavimo ideologijos poveikis lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų požiūriui į skirtingas lietuvių kalbos atmainas -sunormintą bendrinę kalbą, tarmes, jaunimo kalbą. Daroma prielaida, kad mokykla perima ir savo autoritetu įtvirtina vertybines bei elgsenos schemas, todėl tyrimas

show abstract

“…However, as Pachler et al. (:440) point out, school staff's routinized classroom work is not ideologically homogenous. It would thus be misleading to conclude that a hearing norm is the only ideology being played out in the data.…”

Section: Hearing Technologies and Communication In Everyday Classroommentioning

confidence: 99%

Communicating and Hand(ling) Technologies. Everyday Life in Educational Settings Where Pupils With Cochlear Implants Are Mainstreamed

Holmström¹,

Bagga-Gupta²,

Jönsson

2015

J Linguistic Anthropol

View full text Add to dashboard Cite

The things (we think) we (ought to) do: Ideological processes and practices in teaching

Cited by 16 publications

References 7 publications

Linguistic dilemmas and chronic ambivalence in the classroom

Linguistic dilemmas and chronic ambivalence in the classroom

Lietuvių kalbos mokytojai standartinės kalbos ideologijos nelaisvėje: nuostatos, praktikos, pasekmės

Communicating and Hand(ling) Technologies. Everyday Life in Educational Settings Where Pupils With Cochlear Implants Are Mainstreamed

Contact Info

Product

Resources

About