Tvarių investicijų vertinimo koncepcija

Abstract

Klaipėdos universitetas (Lietuva)ANOTACIJA Tvarių investicijų vertinimo klausimas plačiau nagrinėtas globalaus, šalies ar regiono kontekste, tačiau šių investicijų vertinimas investuotojo (organizacijos) požiūriu -gana siaurai. Siekiant užtikrinti Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimą, būtina sukurti integruotą tvarių investicijų vertinimo metodiką investuotojo (organizacijos) požiūriu, kuri skatintų investuoti. Labiausiai esmę atitinkantis tvarių investicijų apibrėžimas galėtų būti: investicijos, kurios padeda įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tvarias investicijas investuotojo (organizacijos) požiūriu priimtiniausia vertinti remiantis trijų ramsčių teorija, kuri integruoja tvarių investicijų vertinimą ekonominėje, aplinkosaugos ir socialinėje srityse. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: tvarios investicijos, darnus vystymasis, investicijų vertinimas.JEL KLASIFIKACIJA: O16, Q56. ĮvadasLietuvos ekonomikos augimui ir pažangai didelę reikšmę turi vidaus ir užsienio investicijos. Jos skatina kurti naujas darbo vietas, didina eksportą ir mokestines pajamas į valstybės biudžetą, padeda diegti naujas technologijas. Vidaus ir užsienio investicijų skatinimas, investicinės aplinkos gerinimas yra vienas pagrindinių ekonomikos atsigavimo šaltinių ir konkurencingumo didinimo veiksnių (Laurinavičius, 2012). Tvarių investicijų vertinimo klausimas mokslininkų plačiau nagrinėtas pasaulio, šalies ar regiono kontekste, tačiau tvarių investicijų vykdytojo požiūriu -gana siaurai, o tai pagrindžia temos svarbą. L. Šimanskienės, A. Petrulio (2014) teigimu, svarbų vaidmenį pasaulinėje darnaus vystymosi įgyvendinimo politikoje atlieka savanoriškos verslo pastangos, kurias tiesiogiai ir netiesiogiai veikia visuomenės požiūris į verslininkų veiklą. Nors vadovai supranta, kad reikia prisitaikyti prie naujų pokyčių, nuolat stebėti konkurentus, jų veiklą, ieškoti naujų išteklių, kartu atsižvelgti į aplinkosaugos reikalavimus, organizacijoms tai nelengva. Vis dar esama vadovų, kurie vadovaujasi tik ekonomine, neretai -savanaudiška logika. Tokie vadovai mano, kad bet kuri investicija, reaguojant į aplinkosaugos reikalavimus, nekalbant apie socialinius darbuotojų ar bendruomenės poreikius, yra tik lėšų švaistymas. Todėl tampa svarbus mokslinis klausimas, kaip pagrįsti tvarių investicijų naudą organizacijai.Problema. Iki šiol tvarias investicijas mokslininkai (Grublienė, Lengvinienė, 2011;Čiegis, Žalevičienė, 2012;Šivickas, Simanavičius, Pukis, 2010) vertina analizuodami, kaip panaudojama parama (dažniausia taivalstybės parama arba Europos Sąjungos investicijos). Tačiau artėja metas, kada Lietuva paramos gavėjos statusą pakeis į donorės statusą. Taigi atsiranda būtinybė sukurti integruotą metodiką, kuri susietų paramos ir organizacijų savanoriškų investicijų vertinimą, taip užtikrinant Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimą. Dėl to ši mokslinė problema tampa ir praktine problema. Kyla probleminių klausimų: kokios 1

Identification of features of a green organization based on bibliometric analysis

“…Sustainable investment. Valiulė and Zonienė (2019) describe sustainable investment as an investment that contributes to the goals of sustainable development. Alekna and Kazlauskienė (2019) attribute the following aspects to attracting sustainable investments: costs related to the green sector, investments in renewable energy sources, labor in the green sector.…”

Investicinių Fondų Vertinimas Atsižvelgiant Į Jų Tvarumo Lygį

“…Kuris iš šių variantų yra naudojamas priklauso nuo to, į ką orientuojamasi -procesą (tvarus investavimas) ar objektą (tvarios investicijos). Valiulė ir Zonienė (2019) teigia, kad tvarių investicijų sąvoka lietuvių autorių darbuose neaptikta, tuo tarpu užsienio literatūroje sustainable investment dažnai pažymimos kaip socialiai atsakingų investicijų sinonimas. Autorės Legenzova ir Leckė (2018) nagrinėdamos tvarų investavimą susidūrė su dvejopomis nuomonėmis apie tvarias ir socialiai atsakingas investicijas.…”