The environmental footprint (EF) indicator has emerged as a tool to measure human demand for productive land and water and it is used for the evaluation of the impact of products or economic activities on the environment. There are many indicators that are used in the decision making for the investment in the power sector, however, predominant are the economic indicators which underestimate the depreciation of natural capital (environment) and the value added generated by the public services. Many research studies have been carried out in an attempt to demonstrate the versatility of the EF by extending its applicability not only to environmental assessment, but also to use it, among other economic indicators, when assessing sustainable investment. Sustainable investment (SI) combines fundamental analysis and engagement with an evaluation of environmental, social and corporate governance (ESG) factors. The purpose of this article is, upon evaluating the EF, to identify the opportunities for the EF reduction through sustainable investment in the electricity production sector in EU countries. Environmental footprint analysis has been performed by using sustainable process index program SPIonExcel (SPI), which is one of the methods in the EF family. SPI is a useful tool for assessing ecological problems and finding sustainable solutions in the life cycle of energy production process. This research has revealed that the function of the footprint reduction depends directly on investments in renewable energy source (RES) technologies, but not all investments can be sustainable. Countries mainly invest in the development of wind energy and solar PV technologies and gradually reduce their inland production capacities from fossil fuel. Although SI in RES technologies reduces the EF, this is not enough to reduce it substantially because there are limitations for installing new power capacities. Consequently, countries tend to invest in the development of electricity networks. The conclusion can be drawn as follows: the reduction of the EF of electricity could be achieved by developing RES technologies since the major part of electricity is produced by using non-renewable resources. It is essential to develop new technologies as soon as possible in order to reduce EF as much as possible, and this can only be achieved through systematic sustainable investment.

Klaipėdos universitetas (Lietuva)ANOTACIJA Tvarių investicijų vertinimo klausimas plačiau nagrinėtas globalaus, šalies ar regiono kontekste, tačiau šių investicijų vertinimas investuotojo (organizacijos) požiūriu -gana siaurai. Siekiant užtikrinti Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimą, būtina sukurti integruotą tvarių investicijų vertinimo metodiką investuotojo (organizacijos) požiūriu, kuri skatintų investuoti. Labiausiai esmę atitinkantis tvarių investicijų apibrėžimas galėtų būti: investicijos, kurios padeda įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tvarias investicijas investuotojo (organizacijos) požiūriu priimtiniausia vertinti remiantis trijų ramsčių teorija, kuri integruoja tvarių investicijų vertinimą ekonominėje, aplinkosaugos ir socialinėje srityse. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: tvarios investicijos, darnus vystymasis, investicijų vertinimas.JEL KLASIFIKACIJA: O16, Q56. ĮvadasLietuvos ekonomikos augimui ir pažangai didelę reikšmę turi vidaus ir užsienio investicijos. Jos skatina kurti naujas darbo vietas, didina eksportą ir mokestines pajamas į valstybės biudžetą, padeda diegti naujas technologijas. Vidaus ir užsienio investicijų skatinimas, investicinės aplinkos gerinimas yra vienas pagrindinių ekonomikos atsigavimo šaltinių ir konkurencingumo didinimo veiksnių (Laurinavičius, 2012). Tvarių investicijų vertinimo klausimas mokslininkų plačiau nagrinėtas pasaulio, šalies ar regiono kontekste, tačiau tvarių investicijų vykdytojo požiūriu -gana siaurai, o tai pagrindžia temos svarbą. L. Šimanskienės, A. Petrulio (2014) teigimu, svarbų vaidmenį pasaulinėje darnaus vystymosi įgyvendinimo politikoje atlieka savanoriškos verslo pastangos, kurias tiesiogiai ir netiesiogiai veikia visuomenės požiūris į verslininkų veiklą. Nors vadovai supranta, kad reikia prisitaikyti prie naujų pokyčių, nuolat stebėti konkurentus, jų veiklą, ieškoti naujų išteklių, kartu atsižvelgti į aplinkosaugos reikalavimus, organizacijoms tai nelengva. Vis dar esama vadovų, kurie vadovaujasi tik ekonomine, neretai -savanaudiška logika. Tokie vadovai mano, kad bet kuri investicija, reaguojant į aplinkosaugos reikalavimus, nekalbant apie socialinius darbuotojų ar bendruomenės poreikius, yra tik lėšų švaistymas. Todėl tampa svarbus mokslinis klausimas, kaip pagrįsti tvarių investicijų naudą organizacijai.Problema. Iki šiol tvarias investicijas mokslininkai (Grublienė, Lengvinienė, 2011;Čiegis, Žalevičienė, 2012;Šivickas, Simanavičius, Pukis, 2010) vertina analizuodami, kaip panaudojama parama (dažniausia taivalstybės parama arba Europos Sąjungos investicijos). Tačiau artėja metas, kada Lietuva paramos gavėjos statusą pakeis į donorės statusą. Taigi atsiranda būtinybė sukurti integruotą metodiką, kuri susietų paramos ir organizacijų savanoriškų investicijų vertinimą, taip užtikrinant Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimą. Dėl to ši mokslinė problema tampa ir praktine problema. Kyla probleminių klausimų: kokios 1

Shifting societal understanding of sustainability can be tied to the potential of long-term growth of a company. This is reflected in the organization’s approach to sustainable investment and its management. Mostly, sustainable investment is based on the theories of economics and there is no clear consensus regarding the justification of sustainable investment by the theories of management.The purpose of this paper is to justify the benefits of sustainable investment for organizations by the two theories of management (modern and classic): Sustainable goal setting and Stakeholder theory. Those two theories have been chosen because they are believed to better correspond with the principles of sustainable investment.The question of the research is how to justify sustainable investment by Sustainable goal setting and Stakeholder theories. The aim of the research is to justify sustainable investment by Sustainable goal setting and Stakeholder theories.It has been found out that Sustainable goal setting theory and Stakeholder theory are related, overlapping and equally important in sustainable investment.

Vienas svarbiausių trijų pakopų pensijų sistemos bruožų yra II pakopos pensijų fondų vaidmuo, leidžiantis dalyviams diversifikuoti privalomojo senatvės pensijų draudimo įmokas tarp nefinansuojamų ir kaupiamųjų sistemų. Finansinis raštingumas yra glaudžiai susijęs su kaupimu II pakopos pensijų fonduose ir gali būti vienas iš veiksnių, lemiančių pasirinkimą dalyvauti minėtuose fonduose. Tyrimo tikslas – įvertinti Klaipėdos miesto fizinių asmenų finansinio raštingumo ir dalyvavimo II pakopos pensijų fonduose tarpusavio ryšį. Tyrimas atskleidė, kad Klaipėdos miesto fizinių asmenų finansinis raštingumas vis dar išlieka gana žemas. Nustatyta, kad respondentai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra finansiškai raštingiausi. Labiausiai finansinio raštingumo trūksta tiems respondentams, kurių išsilavinimas yra vidurinis, profesinis ar pagrindinis. Žemiausias finansinio raštingumo lygis yra tų respondentų, kurių mėnesio pajamos yra iki 872 eurų. Tyrimas atskleidė, kad finansiškai raštingi respondentai yra linkę dalyvauti II pakopos pensijų fonduose. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys II pakopos pensijų fondų valdytojo pasirinkimą, yra investicinė grąža, investicinė rizika ir administravimo mokesčiai.

No abstract