Kauno technologijos universitetas, Statybos ir architektūros fakultetas, Pastatų energinių sistemų katedra, Studentų g. 48-437A LT-51367 Kaunas El. paštas tadas.zdankus@ktu.ltVėjo energiją naudojant pastatams šildyti galima ženkliai sumažin ti kuro sąnaudas, o tuo pačiu ir aplinkos taršą. Vėjo mechaninės energijos transformavimas į šilumą nėra naujovė, tačiau dabar labiausiai paplitusios elektrinės sistemos, kai vėjaratis suka elek tros generatorių, o šiluma pastate gaunama naudojant elektrinius šildytuvus. Daugiau generuojamos šilumos ir mažesnes investicijas galima būtų pasiekti vietoje elektrinės naudojant hidraulinę šilu mos generavimo sistemą.Eksperimentinių tyrimų stende hidraulinės sistemos pagrin dinės dalys buvo: krumpliaratinis siurblys, reguliuojamasis venti lis apkrova ir šilumokaitis. Eksperimentiškai modeliuojama maža vėjo jėgainė su vėjaračio sukimosi dažniu iki 5 Hz. Eksperimen tinių tyrimų metu nustatyta, kad hidraulinė šilumos generavimo sistema net ir neapkrauta pasiekia naudingumo koeficientą iki 0,5, o su apkrova efektyvumas išauga iki >0,85. Vėjo energija suge neruotą šilumą šilumnešiui galima atiduoti akumuliacinėje talpoje, jei pastate kaip pagrindinis energijos šaltinis naudojamas dujinis ar kieto kuro katilas. Kitu atveju šilumą galima kaupti grunte, jei pastatams šildyti naudojama geoterminė sistema.Raktažodžiai: vėjo energija, hidraulinė sistema, energijos virsmai, šilumos mainai, pastato šildymas
ĮVADASVėjo energijos naudojimas žmonių poreikiams seniai žinomas ir gana plačiai taikytas. Pirmosios žinios apie vėjo malūnų darbą Europoje datuoja mos IX a., o Lietuvos šaltiniuose jie minimi nuo XIV a. [1]. Vėjo energija plačiausiai naudota grū dams malti, lentoms pjauti, vandeniui pumpuoti ir pan., t. y. buvo naudota iš vėjo gaunama ir ne sudėtingomis priemonėmis redukuojama mecha ninė energija. Plačiai paplitus elektros energijos tiekimo tinklui, vėjo energijos naudojimas buvo primirštas ir atgavo pelnytą dėmesį tik tada, kai pasaulio bendruomenė suprato, kad iškastinis kuras yra baigtinis, kad jo naudojimas sukelia nepageidaujamą klimato kaitą. Todėl šiomis die nomis jau nestebina vėjo jėgainių parkai, EWEA (Europos vėjo energijos asociacija) 2013 m. pa baigos duomenimis, pagaminantys 7,8 % Europai reikalingos elektros energijos. Elektros energijos universalumas nekelia abejonių, todėl savaime suprantama, kodėl sparčiausiai vystoma ši vėjo energijos transformavimo sritis, tačiau inžinierių dėmesį buvo patraukę ir vėjo energijos transfor mavimo į šilumą įrenginiai [2][3][4]. Statybos inži nerijos srities mokslininkams ši tema yra labai aktuali dėl to, kad, remiantis Europos Sąjungos duomenimis, pastatuose sunaudojama 40 % visos sunaudojamos energijos [5] ir ši dalis turi būti mažinama ne tik ją efektyviau naudojant, bet ir