Vaikų Subjektyviojo Sveikatos Vertinimo Ir Gyvenimo Kokybės Sąryšio Konceptualizavimas

Abstract

Subjektyvusis sveikatos vertinimas pradėtas tyrinėti XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Atlikta įvairių tyrimų, tačiau juos sunku sujungti į konceptualią visumą, nes stokojama metodologinio nuoseklumo ir teorinio konceptualumo. Vieni tyrėjai subjektyvųjį sveikatos vertinimą siūlo laikyti papildomu šalia objektyvių medicinos duomenų, kiti mano jį esant ne mažiau svarbiu už medicininę diagnozę. Subjektyvusis sveikatos vertinimas nėra savaiminis reiškinys, jo raiška priklauso nuo socialinių psichologinių veiksnių, kurių sąveikos kompleksiškumą suvokti padeda gyvenimo kokybės, kaip socialinės sistemos, tyrimai. Ryškėja tendencija, rodanti gyvenimo kokybės ir sveikatos vertinimo tarpusavio sąryšio neapibrėžtumą, kai beveik „visi neklinikiniai duomenys apie žmogų prilyginami gyvenimo kokybei“ [3]. Nors sveikata laikoma viena svarbiausių gyvenimo kokybės dimensijų, ji nebūtinai nulemia gyvenimo kokybės vertinimą. Yra atvejų, kai neįgalieji savo gyvenimo kokybę vertina gerai [7, 22-24]. Siekiant konceptualizuoti subjektyviojo sveikatos vertinimo sąsajas su gyvenimo kokybe, plėtojama su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąvoka, apibrėžianti, kaip žmonės „suvokia ir reaguoja į savo sveikatos būklę ir su sveikata susijusius veiksnius, tokius kaip fizinė, funkcinė, emocinė, psichinė gerovė, bei su sveikata tiesiogiai nesusijusius veiksnius, tokius kaip darbas, šeima, draugai ir kt.“ [24]. Straipsnyje pateikiama vaikų subjektyviojo sveikatos vertinimo sąryšio su gyvenimo kokybe analizė, kuria siekama prisidėti prie subjektyviojo sveikatos vertinimo konceptualaus tyrinėjimo problemos sprendimo. Tyrimo tikslas – empiriškai atskleisti vaikų ir tėvų subjektyviojo sveikatos vertinimo sąsajas su gyvenimo kokybe lemiančiais veiksniais bei konceptualizuoti jų raišką su sveikata susijusios gyvenimo kokybės perspektyvoje. Tyrime dalyvavo 11 Lietuvos mokyklų 2-12 klasių mokiniai ir jų tėvai. Imtis –1763 mokiniai ir 1564 jų tėvai. Tyrimui naudotas KIDSCREEN-52 klausimynas (išsami versija), iš kitų išsiskiriantis tuo, kad jį pildo ir tėvai, ir vaikai. Anketos koduotos jas poruojant. Duomenų analizei taikyti aprašomosios statistikos metodai, Student t testas, Mann Whitney kriterijus, Spearman ranginės koreliacijos koeficientas, Wilcoxon kriterijus. Tyrimo rezultatai parodė subjektyviojo sveikatos vertinimo sąsajų su gyvenimo kokybe raišką: du trečdaliai vaikų nurodė neturintys sveikatos sutrikimų, tačiau tik vienas trečdalis savo sveikatą įvertino puikiai ir labai gerai. Prieita prie išvados, kad vaikų sveikatos įsivertinimui svarbus ne tik ligos ar negalios nebuvimas, bet ir psichologiniai bei socialiniai veiksniai, kurie formuoja su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.