Pacientų sveikatos ir funkcinio savarankiškumo išsaugojimas keliamas kaip vienas pagrindinių uždavinių visam PSO Europos regionui. Svarbu užtikrinti pacientų geresnę sveikatą, gyvenimo kokybę ir vertinti fiziologinius pokyčius senstant. Gera pusiausvyra ir mobilumas yra pagrindinės sėkmingo kasdienio gyvenimo bei mėgstamos veiklos prielaidos. Pacientų griuvimas yra aktuali problema, tačiau Lietuvoje nėra plačiai nagrinėjama. Pacientai traumas patiria ne tik namuose, gatvėje, bet ir gydymo įstaigoje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti pacientų žinias apie griuvimo rizikos veiksnius. Tyrimas vykdytas 2020 m. lapkričio–gruodžio mėn. Anketinės apklausos būdu. Apklausoje dalyvavo 104 asmenys nuo 55 metų, turintys judėjimo, kraujotakos, jutimų, pusiausvyros sutrikimų ar kitų gretutinių ligų, galėjusių turėti įtakos griuvimams. Klausimynas sudarytas iš 5 dalių, atspindinčių konkrečius klausimus, pateikiamas kiekvienos tyrimo dalies aprašymas. Dauguma tiriamųjų buvo pargriuvę ir jautė galvos svaigimą. Nors respondentai jautėsi stabiliai judėdami (jaučia, kad gali paeiti tiesia linija), tačiau baimė pargriūti ribojo jų fizinį aktyvumą, jie reguliariai nesimankštino. Dauguma tiriamųjų pargriuvę patyrė sumušimus. Respondentų nuomone, dažniausiai griuvimus gali sukelti tokie išoriniai veiksniai kaip slidžios grindys, netinkama avalynė, prastas apšvietimas ar turėklų nebuvimas. Galimi ir vidiniai veiksniai – galvos svaigimas, raibuliavimas akyse. Pacientai yra suinteresuoti ir nori sužinoti, kaip pagerinti pusiausvyrą.

The paper tries to analyse what impact of didactics studies and pedagogical practice has on such abilities of prospective teachers as link sciences and mathematics teaching in practice. The aim of the research is to investigate the inter-subject links applying abilities of prospective sciences and mathematics teachers and to figure out characteristics of their vocational training in the context of the development of competencies to plan subject content and control teaching process. The general opinion of surveyed students was that application of inter-subject links in educational practice is important in order to engage pupils in sciences and mathematics as well as develop their creativity. Students also thought that the best way to implement links between subjects is to use problem-oriented education method which encourages pupils to both collaborate and individually solve given tasks. The research also revealed that students feel a lack of versatile readiness for science subjects’ integration in their practical work. The connection between sciences and mathematics subjects is tight. Processing of data achieved via experiments and solutions to exercises in natural science classes give sense to mathematics and enriches its learning and teaching experience. Such situation implies that more focus should be given for sciences and mathematical education of students.

Skubiosios pagalbos komandinio darbo kokybė lemia paciento sveikatos būklę ir išgyvenamumą. Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) struktūra vienoda visuose Lietuvos miestuose: dispečerinė tarnyba, atliekanti koordinatoriaus vaidmenį, ir išvažiuojamosios brigados. Brigadoje dirba ne mažiau kaip du žmonės. Vienas yra komandos lyderis, priimantis sprendimus ir palaikantis ryšį su dispečerine tarnyba. Šio darbo tikslas – įvertinti GMP stoties specialistų komandinio darbo efektyvumą komandos narių požiūriu. Vieno iš didžiųjų Lietuvos miestų GMP stotyje 2019 metais balandžio mėnesį buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 60 GMP stoties specialistų: gydytojai, slaugytojai, slaugytojai-dispečeriai, paramedikai, vairuotojai. Rezultatai ir išvados. Esant didelei skirtingų komandų įvairovei, svarbu suvokti, kokiai komandai priklausoma, žinoti tos komandos uždavinius, tikslus ir perspektyvas. Komandinio darbo svarba asmens sveikatos priežiūroje sietina su įvairių specializacijų darbuotojų bendradarbiavimo poreikiais. Komandinis darbas padeda taupyti ir racionaliau naudoti finansinius ir žmogiškuosius sveikatos priežiūros išteklius, užtikrinti geresnę paslaugų kokybę, sumažinti gydymo klaidų tikimybę. Atlikto tyrimo rezultatai gali būti naudingi ir paslaugų teikėjams (GMP komandoms), ir jų gavėjams (pacientams).

Efektyvi ergoterapijos programa padeda cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams geriau adaptuotis kasdieniame gyvenime ir gerina jo kokybę. Inovaty­vių technologijų stoka reabilitacijoje yra akivaizdi. Tyrimo tikslas – įvertinti RehaCom programos po­veikį cerebriniu paralyžiumi sergančių vaikų dėmesio koncentracijos lavinimui. Tyrime dalyvavo 52 tiriamieji (8-12m.), vykdžiusieji ambulatorinės reabilitacijos programą Vilniaus uni­versitetinės ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoni­nės Fizinės medicinos ir reabilitacijos centre 2017- 2018 metais. Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu suskirstyti į dvi grupes – tiriamąją (n=26) ir kon­trolinę (n=26). Tyrimo metu buvo vertinama dėme­sio koncentracija, susikaupimas, budrumas. Tyrimo metodai: Trumpas protinės būklės vertinimo testas (toliau – TPBT), Monrealio kognityvinis testas (to­liau – MoCA), skaitmenų ir simbolių pakeičiamumo testas (toliau – SSPT), dėmesio koncentracijos tes­tas „Sujunk taškus“, Kortų rūšiavimo testas įvertinti budrumą. Vertinimas buvo atliekamas reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. Tiriamajai grupei taikyta RehaCom pro­grama kartu su įprastine ergoterapija, o kontrolinei – ergoterapijos užsiėmimas kognityvinių funkcijų lavinimui kartu su įprastine ergoterapija. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės R com­mander I386 3.0.2 ir Excel 2010 programas. Rezultatai. Nustatyta, kad ir tiriamosios, ir kontroli­nės grupės vaikų dėmesio koncentracijos rezultatai reikšmingai pagerėjo, nors statistiškai reikšmingai didesnis pokytis nustatytas tiriamosios grupės. RehaCom programa yra efektyvus metodas cerebriniu paralyžiumi sergančių vaikų susikaupimo lavinimui. Tiriamosios grupės susikaupimo rezultatų pokytis buvo statistiškai reikšmingas (p=0,004), o kontroli­nės grupės rezultatai reikšmingai nepakito (p=0,06). Tiriamosios ir kontrolinės grupės vaikų budrumas pir­mojo tyrimo metu statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Antrojo tyrimo metu nustatyta, kad vaikų budrumo rezultatai reikšmingai pagerėjo abiejose grupėse, ta­čiau statistiškai reikšmingai didesnis pokytis buvo tiriamosios grupės. Išvados. RehaCom programa yra efektyvi cerebriniu paralyžiumi sergančių vaikų susikaupimo lavinimui. Tiriamosios grupės susikaupimo rezultatų pokytis buvo statistiškai reikšmingas (p=0,004), o kontroli­nės grupės rezultatai reikšmingai nepakito (p=0,06). ­

Subjektyvusis sveikatos vertinimas pradėtas tyrinėti XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Atlikta įvairių tyrimų, tačiau juos sunku sujungti į konceptualią visumą, nes stokojama metodologinio nuoseklumo ir teorinio konceptualumo. Vieni tyrėjai subjektyvųjį sveikatos vertinimą siūlo laikyti papildomu šalia objektyvių medicinos duomenų, kiti mano jį esant ne mažiau svarbiu už medicininę diagnozę. Subjektyvusis sveikatos vertinimas nėra savaiminis reiškinys, jo raiška priklauso nuo socialinių psichologinių veiksnių, kurių sąveikos kompleksiškumą suvokti padeda gyvenimo kokybės, kaip socialinės sistemos, tyrimai. Ryškėja tendencija, rodanti gyvenimo kokybės ir sveikatos vertinimo tarpusavio sąryšio neapibrėžtumą, kai beveik „visi neklinikiniai duomenys apie žmogų prilyginami gyvenimo kokybei“ [3]. Nors sveikata laikoma viena svarbiausių gyvenimo kokybės dimensijų, ji nebūtinai nulemia gyvenimo kokybės vertinimą. Yra atvejų, kai neįgalieji savo gyvenimo kokybę vertina gerai [7, 22-24]. Siekiant konceptualizuoti subjektyviojo sveikatos vertinimo sąsajas su gyvenimo kokybe, plėtojama su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąvoka, apibrėžianti, kaip žmonės „suvokia ir reaguoja į savo sveikatos būklę ir su sveikata susijusius veiksnius, tokius kaip fizinė, funkcinė, emocinė, psichinė gerovė, bei su sveikata tiesiogiai nesusijusius veiksnius, tokius kaip darbas, šeima, draugai ir kt.“ [24]. Straipsnyje pateikiama vaikų subjektyviojo sveikatos vertinimo sąryšio su gyvenimo kokybe analizė, kuria siekama prisidėti prie subjektyviojo sveikatos vertinimo konceptualaus tyrinėjimo problemos sprendimo. Tyrimo tikslas – empiriškai atskleisti vaikų ir tėvų subjektyviojo sveikatos vertinimo sąsajas su gyvenimo kokybe lemiančiais veiksniais bei konceptualizuoti jų raišką su sveikata susijusios gyvenimo kokybės perspektyvoje. Tyrime dalyvavo 11 Lietuvos mokyklų 2-12 klasių mokiniai ir jų tėvai. Imtis –1763 mokiniai ir 1564 jų tėvai. Tyrimui naudotas KIDSCREEN-52 klausimynas (išsami versija), iš kitų išsiskiriantis tuo, kad jį pildo ir tėvai, ir vaikai. Anketos koduotos jas poruojant. Duomenų analizei taikyti aprašomosios statistikos metodai, Student t testas, Mann Whitney kriterijus, Spearman ranginės koreliacijos koeficientas, Wilcoxon kriterijus. Tyrimo rezultatai parodė subjektyviojo sveikatos vertinimo sąsajų su gyvenimo kokybe raišką: du trečdaliai vaikų nurodė neturintys sveikatos sutrikimų, tačiau tik vienas trečdalis savo sveikatą įvertino puikiai ir labai gerai. Prieita prie išvados, kad vaikų sveikatos įsivertinimui svarbus ne tik ligos ar negalios nebuvimas, bet ir psichologiniai bei socialiniai veiksniai, kurie formuoja su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.