Dėl COVID-19 pandemijos paskelbus karantiną, per trumpą laiką turėjo persiorientuoti ir persiorganizuoti visa švietimo sistema, kai vaikų ugdymo (dalykinio, socialinio, net fizinio) forma pakeista iš tiesioginės į nuotolinio ugdymo formą. Šis nenumatytų sąlygų sukeltas staigus pokytis paveikė ugdymo proceso dalyvių (vaikų, tėvų, mokytojų) sąveiką, įsitraukimą ir vaidmenis ugdymo procese; ugdymo aplinką, turinį ir pobūdį. Tai analogų neturinti patirtis, kurią būtina tirti idant būtų geriau pasirengta galimoms ateities krizėms. Todėl įvairių sričių ir krypčių - edukologijos, psichologijos, socialinio darbo, sociologijos ir medicinos mokslininkai susijungė bendram tyrimo projektui „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“, kurį 2020 m. birželio – gruodžio mėnesiais finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-COV-20-11). Pagrindinis šio projekto tikslas - visapusiškai analizuoti privalomo nuotolinio ugdymo(si) iššūkius ugdymo procesui ir jo dalyviams (vaikams, tėvams, ugdytojams), grėsmes ir galimybes priešmokyklinių ir pirmų - aštuntų klasių vaikų fizinei ir psichikos sveikatai, saugumui ir mokymosi sėkmei bei parengti rekomendacijas švietimo, socialinės politikos formuotojams ir vykdytojams, mokyklų vadovams, mokytojams ir tėvams. Ši mokslo studija - tai labai intensyvaus plataus tyrimo, atlikto per trumpą laiką daugiadisciplininės mokslininkų komandos, rezultatas.

No abstract

The topic of the individual learning conditions creation can be analysed from the technological as well as pedagogical side. In both cases there is the same fundamental point: how to create valuable and as much as possible natural learning environment? The experience in the application of technologies for personalisation, analysed in scientific literature, reveals newer possibilities for the individual activities support. This encourages taking a different route in analysing individual learning – to interdisciplinary combine the content of close concepts. The paper deals with basic concepts of interdisciplinary content analysis – informatics and information technology impact to an individual learning in primary school.

No abstract

1Lietuvos edukologijos universitetas, Ugdymo mokslų fakultetas, Ugdymo pagrindų katedra, Studentų g. 39, 08106 Vilnius, vaiva.grabauskiene@leu.lt 2 Lietuvos edukologijos universitetas, Ugdymo mokslų fakultetas, Ugdymo pagrindų katedra, Studentų g. 39, 08106 Vilnius, oksanamockaityte@gmail.com Anotacija. Straipsnyje mokinių matematinio kūrybingumo raiškos aspektu analizuojamas matematinio samprotavimo gebėjimų ugdymas pradinėse klasėse. Mokinių matematinis kūry-bingumas čia suprantamas kaip sintakse grindžiamo matematinio samprotavimo papildymas semantika, padedančia sukurti netikėtą ir originalų rezultatą, pritaikomą duotoje realioje situacijoje.Matematinio samprotavimo gebėjimų ugdymui taikyta originali tikslingai sukurtų praktinių matematinio tyrinėjimo veiklų sistema, grindžiama principu konkretu-schematiška-abstraktu. Tyrinėjimo užduotys parinktos remiantis matematinių taisyklių loginio pagrindimo pradinių klasių mokiniams modeliu. I-II klasių mokinių klaidų kokybinė ir kiekybinė analizė parodė, kad kontrolinės ir eksperimentinės klasių kontrolinėse užduotyse padarytų klaidų pobūdis ir kiekis skiriasi. Eksperimentinės klasės mokinių atliktose užduotyse rasta mažiau semantikos klaidų. Tai rodo, kad matematinio samprotavimo mokymasis pradinėse klasėse taikant principą konkretu-schematiška-abstraktu sudaro geresnes nei mokykloje įprasta sąlygas matematiniam kūrybingumui pasireikšti.Esminiai žodžiai: matematinis samprotavimas, aktyvus mokymasis, matematinio kūrybin-gumo ugdymas, samprotavimo klaidos, pradinis ugdymas.