Raktažodžiai: pacientų pasitenkinimas, pirminė sveikatos priežiūra, sveikatos priežiūros prieinamumas, sveikatos priežiūros kokybė.
SantraukaTyrimas atliktas 2014.12 -2015.01 laikotarpiu. Buvo apklausinėjami 18 metų sulaukę respondentai. Anketa buvo duodama kas dešimtam pirmą kartą besikreipiančiam pacientui. Išdalinta 450 anketų, grąžinta užpildytų -442 (atsako dažnis 98,2 proc.). Dauguma tyrime dalyvavusių respondentų (62,1 proc.), turinčių aukštąjį/neb. aukštąjį išsilavinimą, nei respondentų (1,8 proc.), turinčių nebaigtą vidurinį išsilavinimą, nurodė, kad buvo patenkinti Viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos (toliau -Poliklinika) Registratūros darbu. Daugiau specialistų, tarnautojų nei bedarbių, didesnes nei mažesnes pajamas gaunančių respondentų, nurodė, kad per dvejus metus poliklinikoje pagerėjo darbo organizavimas bei teikiamų paslaugų kokybė. Dauguma respondentų (39,6 proc.) konsultacijos pas šeimos gydytoją laukia 1-5 d. 48,1 proc. aukščiausio lygio vadovų nurodė, kad pas akių ligų gydytoją konsultacijos tenka laukti ilgiau kaip 30 dienų. Daugiausia specialistai, tarnautojai (58,3 proc.) nurodė, kad konsultacijos pas neurologą laukia 21-30 d., o dauguma pensininkų nurodė, kad vizito pas neurologą tenka laukti ilgiau kaip 30 d. (63,6 proc.). Daugiausia respondentų, gaunančių nuo 1001-1500 Lt. pajamų, nurodė, kad konsultacijos pas kardiologą laukia 11-20 d., mažiausiai taip teigė respondentai, kurių pajamos iki 500 Lt. Nustatyta, kad asmenys, turintys žemesnį išsilavinimą nei aukštasis/neb. aukš-tasis, 2,04 karto dažniau kreipiasi į administraciją dėl problemų, kilusių bendraujant su aptarnaujančiu personalu (OR=2,40; PI 95%= 1,27-4,56; p=0,003). 64,3 proc. respondentų nurodė, kad jiems Poliklinika priminė apie būsimą apsilankymą pas gydytoją SMS žinute. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių respondentų (55,6 proc.) nurodė, kad Poliklinika jiems priminė apie profilaktikos programas.
ĮvadasPradėjus formuotis Lietuvos sveikatos politikai, vienu pagrindinių tikslų Lietuvos Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje, patvirtintoje 1991 m., buvo įvardytas pirminės sveikatos priežiūros (PSP) prieinamumo užtikrinimas [1]. PSP paslaugų prieinamumo sąvoka daugelio tyrėjų siejama su galimybe ligos ir sveikatos sutrikimo atveju pasinaudoti PSP paslaugomis, bet laikui bėgant ir įsigalint rinkos dės-niams, paslaugų prieinamumo koncepciją papildė paslaugų efektyvumas atsižvelgiant į jų kainas ir rezultatus. Tradiciškai paslaugų prieinamumas matuojamas sveikatos draudimo mastais ir gyventojų galimybe patekti pas gydytoją. Kadangi šis sveikatos apsaugos sistemos bruožas paprastai sulaukia daugiausia dėmesio, gerinti prieinamumą yra vienas pagrindinių sveikatos apsaugos sektoriaus reformos tikslų [2].PSO rekomendacijose nurodoma, jog sveikatos priežiūros (SP) paslaugų teikėjai turėtų adekvačiai reaguoti į sveikatos paslaugų vartotojų lūkesčius, jų nuomonę apie SP, jos kokybę, nes pacientų vertinimai apie teikiamas SP paslaugas yra informatyvūs gerinant sveikatos priežiūrą [3]. Tačiau daugelis mokslininkų teigia, kad pacientų ...