No abstract

Raktažodžiai: pacientų pasitenkinimas, pirminė sveikatos priežiūra, sveikatos priežiūros prieinamumas, sveikatos priežiūros kokybė. SantraukaTyrimas atliktas 2014.12 -2015.01 laikotarpiu. Buvo apklausinėjami 18 metų sulaukę respondentai. Anketa buvo duodama kas dešimtam pirmą kartą besikreipiančiam pacientui. Išdalinta 450 anketų, grąžinta užpildytų -442 (atsako dažnis 98,2 proc.). Dauguma tyrime dalyvavusių respondentų (62,1 proc.), turinčių aukštąjį/neb. aukštąjį išsilavinimą, nei respondentų (1,8 proc.), turinčių nebaigtą vidurinį išsilavinimą, nurodė, kad buvo patenkinti Viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos (toliau -Poliklinika) Registratūros darbu. Daugiau specialistų, tarnautojų nei bedarbių, didesnes nei mažesnes pajamas gaunančių respondentų, nurodė, kad per dvejus metus poliklinikoje pagerėjo darbo organizavimas bei teikiamų paslaugų kokybė. Dauguma respondentų (39,6 proc.) konsultacijos pas šeimos gydytoją laukia 1-5 d. 48,1 proc. aukščiausio lygio vadovų nurodė, kad pas akių ligų gydytoją konsultacijos tenka laukti ilgiau kaip 30 dienų. Daugiausia specialistai, tarnautojai (58,3 proc.) nurodė, kad konsultacijos pas neurologą laukia 21-30 d., o dauguma pensininkų nurodė, kad vizito pas neurologą tenka laukti ilgiau kaip 30 d. (63,6 proc.). Daugiausia respondentų, gaunančių nuo 1001-1500 Lt. pajamų, nurodė, kad konsultacijos pas kardiologą laukia 11-20 d., mažiausiai taip teigė respondentai, kurių pajamos iki 500 Lt. Nustatyta, kad asmenys, turintys žemesnį išsilavinimą nei aukštasis/neb. aukš-tasis, 2,04 karto dažniau kreipiasi į administraciją dėl problemų, kilusių bendraujant su aptarnaujančiu personalu (OR=2,40; PI 95%= 1,27-4,56; p=0,003). 64,3 proc. respondentų nurodė, kad jiems Poliklinika priminė apie būsimą apsilankymą pas gydytoją SMS žinute. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių respondentų (55,6 proc.) nurodė, kad Poliklinika jiems priminė apie profilaktikos programas. ĮvadasPradėjus formuotis Lietuvos sveikatos politikai, vienu pagrindinių tikslų Lietuvos Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje, patvirtintoje 1991 m., buvo įvardytas pirminės sveikatos priežiūros (PSP) prieinamumo užtikrinimas [1]. PSP paslaugų prieinamumo sąvoka daugelio tyrėjų siejama su galimybe ligos ir sveikatos sutrikimo atveju pasinaudoti PSP paslaugomis, bet laikui bėgant ir įsigalint rinkos dės-niams, paslaugų prieinamumo koncepciją papildė paslaugų efektyvumas atsižvelgiant į jų kainas ir rezultatus. Tradiciškai paslaugų prieinamumas matuojamas sveikatos draudimo mastais ir gyventojų galimybe patekti pas gydytoją. Kadangi šis sveikatos apsaugos sistemos bruožas paprastai sulaukia daugiausia dėmesio, gerinti prieinamumą yra vienas pagrindinių sveikatos apsaugos sektoriaus reformos tikslų [2].PSO rekomendacijose nurodoma, jog sveikatos priežiūros (SP) paslaugų teikėjai turėtų adekvačiai reaguoti į sveikatos paslaugų vartotojų lūkesčius, jų nuomonę apie SP, jos kokybę, nes pacientų vertinimai apie teikiamas SP paslaugas yra informatyvūs gerinant sveikatos priežiūrą [3]. Tačiau daugelis mokslininkų teigia, kad pacientų ...

Tyrimas atliktas 2014.05 – 2014.06 laikotarpiu. Buvo apklausinėjami 18 metų sulaukę respondentai. Iš pradžių 450 anketų buvo išskirstytos į registratūras, iš jų 442 anketos grįžo (grįžtamumas 98,2 proc.). Anketa buvo duodama kas dešimtam pirmą kartą besikreipiančiam pacientui. Daugiau respondentų (60,7 proc.), turinčių aukštąjį/ nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, nei respondentų (4,4 proc.), turinčių nebaigtą vidurinį išsilavinimą, 21 – 40 m. amžiaus nei 41 – 60 m. amžiaus respondentų, nurodė, kad buvo patenkinti poliklinikos darbo laiku. Apklausoje dalyvavusių pacientų nuomone, poliklinikos registratūroje, norint užsiregistruoti pas gydytoją sugaištama nuo 5 iki 10 minučių. Dauguma tyrime dalyvavusių 21 – 40 m. (47,1 proc.) ir 41 – 60 m. (34,8 proc.) pacientų nurodė, kad pas savo šeimos gydytoją vizito teko laukti apie 1 – 5 dienas. Daugiausia respondentų (66,7 proc.), nurodžiusių, kad juos šeimos gydytojas priima per 1 – 5 dienas, buvo respondentai, turintys aukštąjį/nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, o mažiausiai taip teigusių buvo respondentai (5,7 proc.), turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą. Daugiau jaunesnio (42,3 proc.) nei vyresnio (15,5 proc.) amžiaus respondentų nurodė, kad pas neurologą jiems teko laukti apie mėnesį, o daugiau vyresnio (44,4 proc.) nei jaunesnio (34,7 proc.) amžiaus respondentų nurodė, kad jiems teko laukti ilgiau kaip mėnesį. Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, jog 40,6 proc. 21– 40 m. respondentų į gydytojo kabinetą buvo pakviesti paskirtu laiku, o 45,2 proc. 41 – 60 m. amžiaus respondentų teigė, kad jiems teko laukti ilgiau kaip 30 minučių. Daugiau respondentų (53,7 proc.), turinčių aukštąjį/ nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, nei respondentų (3,3 proc.), turinčių nebaigtą vidurinį išsilavinimą, nurodė, kad jiems poliklinika priminė apie profilaktines programas.

Raktažodžiai: medicinos darbuotojai, hepatitas B, mikrotrauma, infekcijų valdymas, žinios. SantraukaTyrimo tikslas -įvertinti medicinos darbuotojų ži-nias apie infekcijų valdymą, įvertinti vakcinacijos apimtis nuo hepatito B viruso bei mikrotraumų paplitimą tarp VšĮ Šeškinės poliklinikos (toliau -Poliklinika) medicinos darbuotojų. Buvo atlikta medicinos darbuotojų anketinė apklausa. Respondentų buvo klausiama apie rankų higieną, dezinfekciją, sterilizaciją, mikrotraumas bei skiepijimus hepatito B vakcina. Išdalintos 305 anketos, grąžinta 251 anketa (atsako dažnis 82,3 proc.). Iš jų tinkamos analizei -243 anketos. 68,7 proc. tiriamųjų turi pakankamai žinių aseptikos/antiseptikos klausimais. 33,3 proc. respondentų buvo susižeidę panaudota adata ar kitu aštriu instrumentu. Iš jų 28,4 proc. nurodė, kad buvo susižeidę užteršta priemone, t.y. priemone, kontaktavusia su pacientu ar užterštu įrenginiu. Tyrimo metu nustatyta, kad su 2,03 karto didesniu šansu bendrosios praktikos slaugytojos patiria mikrotraumas nei kitų sričių specialistai. 40,7 proc. respondentų nurodė, kad buvo pasiskiepiję hepatito B vakcina. Respondentai, dirbantys Odontologijos skyriuje, su 5,62 didesniu šansu dažniau skiepijasi nuo hepatito B nei respondentai, dirbantys kituose Poliklinikos skyriuose. ĮvadasNepaisant šiuolaikinių infekcijų kontrolės ir prevencijos priemonių, su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos ir toliau išlieka svarbi asmens ir visuomenės sveikatos problema [1-2]. Medicinos personalo rankos -vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam gydymo įstaigose [3]. Per rankas perduodami mikroorganizmai tampa hospitalinių infekcijų priežastimi. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (angl. European Centre for Disease Prevention and Control, ECDC), apibendrinęs Europoje ir Kanadoje atliktų paplitimo tyrimų duomenis, paskelbė, kad vidutinis hospitalinių infekcijų paplitimas ekonomiškai stipriose šalyse yra apie 7 proc. ir svyruoja nuo 3,5 iki 10,5 proc. Medicinos darbuotojai dėl kasdienio kontakto su žmo-gaus organizmo skysčiais priskiriami didžiausios biologinių veiksnių rizikos grupei. Mikrotrauma -tai susižeidimas naudotais aštriais instrumentais, aštriais daiktais, užterštais kito asmens krauju ar biologiniais skysčiais [10]. Ekspozicijos biologiniais skysčiais ir mikrotraumų rizika yra susijusi su infekcijomis, plintančiomis krauju: hepatito B virusu (HBV), hepatito C virusu (HCV), žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), herpetiniais virusais, sifiliu, tuberkulioze ir kt. [11].Tikslas -įvertinti medicinos darbuotojų žinias apie infekcijų valdymą, įvertinti vakcinacijos apimtis nuo hepa-

Raktažodžiai: širdies ir kraujagyslių ligos, prevencijos programa, gyvensena. SantraukaTikslas -įvertinti 40-55 metų vyrų ir 50-65 metų moterų žinias apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą (toliau -ŠKL PP). Pagal specialiai šiam tyrimui parengtą 29 klausimų anketą, tiriamųjų apklausa atlikta nuo 2016 m. sausio 29 dienos iki 2016 m. kovo 31 dienos Viešojoje įstaigoje Šeškinės poliklinikoje (toliau -Poliklinika). Iš viso tyrime dalyvavo 145 vyrai ir 145 moterys. Respondentai parinkti pagal amžių, 40-55 metų vyrai ir 50-65 metų moterys, priklausantys didelei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei. 82,1 proc. (n=238) tiriamųjų buvo girdėję apie Lietuvoje vykdomą ŠKL PP. Tyrimo metu nustatyta, kad moterys, lyginant su vyrais, su 2,39 karto didesniu šansu buvo girdėjusios apie ŠKL PP (OR=2,39; 95%PI=1,51; p<0,001 Pastebima, jog žmonės, nepriklausomai nuo savo amžiaus, socialinės padėties bei išsilavinimo, nepakankamai rūpinasi savo sveikata. Šią opią problemą lemia daugelis priežasčių, kurių viena iš pagrindinių yra žinių trūkumas. ŠKL plitimas gali būti sumažintas iš anksto diagnozuojant ir gydant atitinkamus kraujotakos sistemos sutrikimus, vykdant reabilitacijos ir prevencines programas, apimančias sveikos gyvensenos mokymus. Lietuvoje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos vykdo ŠKL tikimybės įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo, esant poreikiui siuntimo išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką paslaugas [7]. Pagrindinis vaidmuo įgyvendinant ŠKL PP atitenka šeimos gydytojui ir jo komandai.Visuotinai pripažinta, kad prevencinių programų pagalba galima diagnozuoti ligas ankstyvoje stadijoje ir sėkmin-giau jas gydyti. Tačiau šių programų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kokia dalis populiacijos yra ištiriama.