Vilniaus Pirkliai 1800–1824 Metais

Abstract

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslo darbuotoja humanitarinių mokslų daktarė Universiteto g. 7, LT-01513, Vilnius El. paštas: aelita@fan.lt Straipsnyje 1 nagrinėjami Rusijos imperijos įstatymai, kurie reguliavo pirklių ekonominę veiklą, analizuojama pirk liams teikiamų privilegijų kaita ir 1800-1824 m. Vilniaus pirklių sluoksnio formavimasis, kai po trečiojo Lenkijos-Lie tuvos valstybės padalijimo 1795 m. Lietuvoje įsigaliojo Rusijos imperijos įstatymai. Jie pakeitė pirklių verslo galimy bes, kartu keitėsi Vilniaus pirklių sluoksnio sudėtis.This article reviews the legislations regulating economic activity of the merchants, analyses the changes of the benefits given to the merchants and the formation of Vilnius merchants' stratum in the years 1800-1824 after the third partition of PolishLithuanian Commonwealth in 1795, when the legislations of the Russian Empire came into effect in Lithuania. These legislations altered the business possibilities of the merchants, and the body of Vilnius merchants' stratum was changing along with them. ĮvadasApie pirklių sluoksnio ir buržuazijos formavimąsi XIX a. Lietuvoje yra rašę nedaug Lietuvos istorikų. Pramonės buržuazijos formavimąsi antrojoje XIX a. pusėje tyrė Antanas Tyla, pabrėždamas pirklių įtaką pramoninės gamybos plėtrai 2 . Tam tikri pirklių ekonominės veiklos ir jų išskirstymo gildijomis aspektai aptarti knygoje "Vilniaus miesto istorija" 3 . Lietuvos istorikų darbuose daugiau dėmesio skiriama pirklių žydų, kurie sudarė grupės daugumą, tyrimams. Jų ekonominės veiklos kontūrai XVIII a. pabaigoje -XX a. pradžioje daugmaž apibrėžti socialinių tyrimų kontekste. Pirmiausia aiškinami žydų bendruomenės socialinio gyvenimo ypatumai, jų integravimo į krikščioniškąją visuomenę ir žydų miestiečių statuso klausimai. Šiame kontekste paliečiama teisinė ir socialinė aplinka, kurioje formavosi pirklių grupė, akcentuojami žydų prekybininkų (kartu ir pirklių) veiklos teisiniai suvaržymai, galėję turėti neigiamų padarinių ekonomikai ir valstybės iždui 4 . Tamaros Bairašauskaitės straipsnyje aiškinamos teisinės ir socialinės sąlygos, kuriomis formavosi pirklių sluoksnis, tiriamas pirklių socialinis ir ekonominis vaidmuo, lyginama krikščionių ir judėjų pirklių socioekonominė situacija 5 . 1 Straipsnis parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos remiamą mokslininkų grupės iniciatyva parengtą projektą "Vilniaus pirkliai XIX amžiuje: teisinė situacija, veikla, socialinė tapatybė". Sutarties nr. MIP-070/2014. 2 TYLA, A. Lietuvos pramonės buržuazijos formavimosi XIX a. antrojoje pusėje klausimu, LTSR MAD, serija A, t. 2(9), 1960, p. 105-117. 3 JURGINIS, J.; MERKYS, V.; TAUTAVIČIUS, A. Vilniaus miesto istorija nuo seniausiųjų laikų iki Spalio revoliucijos. Vilnius, 1968, p. 201, 210-213. 4 ATAMUKAS, S. Lietuvos žydų kelias. Nuo XIV amžiaus iki XX a. pabaigos. Vilnius, 1998; CIVINSKAS, R. Kauno žydų integracija į miestiečių luomą, Darbai ir dienos, t. 28, 2001, p. 51-66; CIVINSKAS, R. Žydų miestiečių luominis statusas ir jo kaita XIX a. viduryje, "Žydų klausimas" Lietuvoje XIX a. vi...

Amid the Changing Landscape of City, Class and Imperial Russian Policy: The Habitus of the Kaunas Urban Elite and Their Symbolic Representation in the Early 19th Century

“…79 On the other hand, historiography suggests that at the beginning of the 19th century, the positions of merchants in Lithuania's city structures were quite strong. 80 There are doubts whether this was actually the case, however. Formally, one became a merchant (usually rising from the burgher estate) when one paid taxes to the state which would issue a receipt in their name.…”