Vilniaus pirkliai krikščionys 1795–1824 metais: skaičius ir asmeninė sudėtis

Abstract

Vilniaus pirkliai krikščionys 1795-1824 metais: skaičius ir asmeninė sudėtisA e l i tA A M B R U l e V i Č i Ū t Ė Klaipėdos universitetas, istorijos katedra, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda lt-92294 El. paštas: aelita@fan.lt Straipsnyje nagrinėjama Vilniaus krikščionių pirklių grupė 1795-1824 metais. Po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m. Vilniaus pirklių krikščio-nių grupėje vyko svarūs pokyčiai: 1795-1824 m. krikščionių pirklių skaičius sumažėjo penkis kartus ir pasikeitė pirklių asmeninė sudėtis. Raktažodžiai: pirkliai, gildijos ĮvadasSocialinė luominės visuomenės struktūra sulaukė didžiulio humanitarinių mokslų susidomėjimo. Viena šių tyrimų kryptis -ekonominio elito tyrinėjimai -yra neatsiejama privilegijuotųjų socialinių sluoksnių kompleksinio tyrimo dalis. Ekonominio elito grupei priskirtini pirkliai užėmė vyraujančias pozicijas versle: steigė fabrikus, vertėsi prekyba ir finansine veikla, plėtė aptarnavimo sferą, kartu dalyvavo miestų valdyme, finansavo kultūrines ir steigė labdaros organizacijas. Nors visa tai turėjo didelę reikšmę socialiniam-ekonominiam gyvenimui, Lietuvos istoriografijoje XVIII a. pabaigos -XX a. pradžios pirklių grupės tyrimai tėra fragmentiški.Vilniaus pirklių skaičiaus pokyčiai, miestiečių asmeninė sudėtis XVII-XVIII a. išsamiau aptarti Agniaus Urbonavičiaus darbuose [43,44]. Jie leidžia susidaryti bendrą Vilniaus pirklių sudėties vaizdą XVIII a. pabaigoje, nurodo jų kilmės geografiją ir socialinę kilmę. Pirklių sluoksnio ir buržuazijos formavimosi klausimus XIX a. Lietuvoje kiek plačiau nagrinėjo nedaugelis Lietuvos istorikų. Pramonės buržuazijos formavimąsi XIX a. antrojoje pusėje tyrinėjęs Antanas Tyla pabrėžė pirklių vaidmenį plėtojant pramoninę gamybą [41]. Atskiri pirklių ekonominės veiklos ir jų pasiskirstymo gildijomis aspektai aptarti knygoje Vilniaus miesto istorija [37]. Tyrinėdami pirklius Lietuvos istorikai daugiau dėmesio skyrė žydams, sudariusiems šios grupės daugumą. Jų ekonominės veiklos kontūrai XVIII a. pabaigoje -XX a. pradžioje daugiau ar mažiau buvo apibrėžti socialinių tyrimų kontekste. Pirmiausia aiškinami žydų bendruomenės socialinio gyvenimo ypatumai, jų integravimo į krikščioniškąją visuomenę ir žydų miestiečių statuso klausimai. Šiame kontekste paliečiama teisinė ir socialinė aplinka, kurioje formavosi pirklių grupė, akcentuojami žydų prekybininkų (kartu ir pirklių) veiklos teisiniai suvaržymai, galėję turėti neigiamų pasekmių ekonomikai ir valstybės iždui [31,[34][35][36].Tuo tarpu pirkliai krikščionys Lietuvos istoriografijoje praktiškai netyrinėti. Ri mantas Vėbra, aptardamas lietuvių buržuazijos formavimosi ekonominį aspektą, pa grin di nį