Žvilgsnis į sakytinės žiniasklaidos kalbą

Abstract

Populiariosios kultūros, kuriai priklauso ir šiuolaikinė žiniasklaida, tyrėjai pažymi, kad sakytinė žiniasklaidos kalba yra labiau orientuota ne į taisykles, o į funkciją ir kontekstą (Fiske 2008: 99). Pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas žiniasklaidos kalbos artėjimas prie laisvosios vartosenos, bandoma atsikratyti oficialaus ir formalaus tono, keičiant jį gyvu, daugiafunkcišku, dinamišku, dažniausiai dialoginiu, spontanišku ir ekspresyviu kalbėjimu (Kristiansen 2003: 67;Tamaševičius 2009Tamaševičius , 2010Vaicekauskienė 2010Vaicekauskienė , 2011. Prieš leidžiantis į tolesnes diskusijas apie viešosios sakytinės kalbos paprastėjimą 1 (arba, kaip teigiama, prastėjimą) ir jo sąsajas su žurnalistų požiūriu į kalbą, tikslinga pasiaiškinti esamą sakytinės žiniasklaidos vartosenos padėtį.Darbuose, kuriuose vienaip ar kitaip nagrinėjama viešoji sakytinė kalba, pastebima, kad pokalbių ir diskusijų laidų vartosena artėja prie šnekamojo stiliaus ir neretai įgyja jo bruožų, padaugėja nenorminių lyčių, tarmybių, žargono vartojimo, įvairių formų trumpinimų, pertarų ir kitokių kalbinių vienetų, kurių prigimtį, kaip teigiama, sunku nusakyti (Dabašinskienė 2009: 109; Miliūnaitė 2006: 24). Vis dėlto toks bendro pobūdžio apibūdinimas, šio straipsnio autorės manymu, neatskleidžia stilistinės pokalbių laidų vartosenos įvairovės ir nesuteikia pakankamai duomenų tolesnėms išvadoms apie laidos pobūdžio, kartu ir adresato, įtaką sakytinei viešajai vartosenai. Tuo grindžiamas šio straipsnio aktualumas, kuriame, remiantis 2009-2010 m. atlikto kokybinio mikrosociolingvistinio sakytinės viešosios vartosenos tyrimo 2 rezultatų analize, siekiama išryškinti keletą publicistinių ir pramoginių laidų vartosenos skiriamųjų požymių.Tirta dviejų skirtingo pobūdžio pokalbių laidas (pramogines ir publicistines) vedančių, kalbinį pasirengimą turinčių žurnalistų kalbėsena pagal specialų metodą atrinktose jų vedamose TV pokalbių laidose. nagrinėti keturi kintamieji: vienaskaitinių kreipimosi formų vartosena (pragmatinis aspektas), gramatinių formų trumpinimas (morfologinis aspektas), pertarų vartosena (diskurso aspektas), šnekamajai kalbai būdingos leksikos vartosena (leksinis aspektas). Manyta, kad pramoginės laidos vedėjas turėtų kalbėti paprastesne kalba nei akademinei auditorijai skirtos ir visuomeninius klausimus nagrinėjančios publicisti-1 iš čia ir šiame straipsnyje vartojama sąvoka paprastoji kalba (angl. ordinary language) -mažiau oficiali, kasdienei vartosenai artimesnė bendrinė kalba (daugiau žr. Vaicekauskienė 2010(daugiau žr. Vaicekauskienė , 2011. apie viešosios sakytinės kalbos paprastėjimo polinkius yra rašęs ir Giedrius Tamaševičius (2009). 2 straipsnis parengtas pagal straipsnio autorės tyrimą (aleksandravičiūtė s. 2010: Sakytinės viešosios kalbos tyrimas: kalbinės elgsenos ir nuostatų santykis. bakalauro darbas, Vilniaus universitetas).