Pastaraisiais dešimtmečiais vykdoma daug tyrimų, kuriuose nagrinėjama nusikalstamos veikos priežastys, rizikos veiksniai, lemiantys pasikartojantį nusikalstamumą. Pakartotinis nusikalstamumas – nuolatinė tendencija pakartotinai nusikalsti, elgtis asocialiai. Veiksniai, turintys įtakos pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, yra žemas išsilavinimo lygis, bazinių įgūdžių neturėjimas, užimtumo darbo rinkoje problemos, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas, narkotikų ir alkoholio vartojimas, psichinės sveikatos sutrikimai, silpni socialiniai ryšiai. Esminis šių veiksnių pakartotinius nusikaltimus skatinantis vaidmuo patvirtintas įvairiose šalyse atliktų tyrimų rezultatais. Dėl to yra pagrindas manyti, kad šie veiksniai universalūs. Straipsnio tikslas – atskleisti nepakaltinamų asmenų pakartotiniam nusikalstamumui įtakos turinčius rizikos veiksnius bei šių asmenų pakartotinio nusikalstamumo sąsajas su įgalinimu. Taikyti tyrimo metodai – mokslinės literatūros bei Rokiškio psichiatrijos ligoninės pacientų dokumentų analizė. Tyrimas parodė rizikos veiksnių įtaką tiriamųjų nusikalstamumui bei menkas tiriamųjų įgalinimo išorines sąlygas. Rizikos veiksniai, skatinantys nepakaltinamų asmenų pakartotinį nusikalstamumą, susiję su šių asmenų įgalinimu – pasirinkimų didinimu bei galimybėmis paveikti savo gyvenimą.

Raktažodžiai: nepakaltinamas asmuo, socialinė dezadaptacija, resocializacija. SantraukaPastaraisiais dešimtmečiais vykdoma gana daug mokslinių studijų, kuriose bandoma nustatyti, kas lemia žmonių nusikalstamą elgesį, ką reikia atlikti norint sumažinti nusikalstamumo rodiklius. Nagrinėjant šį klausimą, daug dėmesio skiriama nusikalstamumą prognozuojančių kriminogeninių rizikos veiksnių analizei bei nusikalsti linkusių asmenų resocializacijai. Šių veiksnių pagrindu nustatomos probleminės gyvenimo sritys, susijusios su nusikalstamu elgesiu. Straipsnyje nagrinėjami nepakaltinamų asmenų (teismo psichiatrijos pacientų) socialinės dezadaptacijos aspektai bei jų resocializacijos galimybės. Straipsnyje pateikiami empirinio tyrimo duomenys ir įvardijami veiksniai, darantys įtaką nepakaltinamų asmenų socialinei dezadaptacijai. Įvardijamos pagrindinės priemonės, galinčios padėti minėtų asmenų resocializacijai bei sėkmingai integracijai į visuomenę. Šis darbas naujas ir reikšmingas tuo, jog leidžia gydymo psichiatrijos stacionare laikotarpiu ne tik įvertinti nepakaltinamų asmenų subjektyvų požiūrį į resocializaciją, bet ir nustatyti socialinę dezadaptaciją lemiančius veiksnius. ĮvadasNusikalsti linkusių asmenų socialinė dezadaptacija ir resocializacija -viena iš aktualių Lietuvos socialinių problemų. Vienas iš būdų išvengti nusikaltimų -padėti nusikalsti linkusiems asmenims, adaptuotis visuomenėje taip sumažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Priešingu atveju, atstumtas ir laiku nesulaukęs reikalingos pagalbos, buvęs teismo psichiatrijos pacientas (nepakaltinamas asmuo) įvykdys naują nusikalstamą veiką. Asmenybės dezadaptacijos problemas plačiai nagrinėja įvairūs mokslai: psichologija, medicina, edukologija, teisė, sociologija, ta- Darbo tikslas -išsiaiškinti veiksnius, darančius įtaką nepakaltinamų asmenų socialinei dezadaptacijai bei pagrindines priemones, galinčias padėti minėtų asmenų resocializacijai bei sėkmingai integracijai. Tyrimo metodika ir organizavimasTyrimo respondentai -70 nepakaltinamų asmenų, priverstinai, pakartotinai gydomų VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės griežto, sustiprinto ir bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuose. Tyrimas minėtoje ligoninėje atliktas 2013 m. liepos mėnesį, laikantis etikos normų bei užtikri-nant respondentams konfidencialumą ir anonimiškumą.Atlikta mokslinės literatūros analizė ir nepakaltinamų asmenų anketinė apklausa. Apklausą sudarė atviri ir uždari multichotominiai klausimai bei pusiau struktūruotas interviu. Prieš pateikiant anketą, asmenys buvo supažindinti su tyrimo tikslu bei anketoje pateikiamais klausimais. Anketos bei interviu dėka gauta informacija apie: respondentą -nepakaltinamą asmenį (demografinę charakteristiką -amžių, lytį, išsimokslinimą ir kt.); respondento sveikatą (tiriamųjų diagnozė, šalutinės ligos, darbingumo lygis, požiūris į psichikos sutrikimą); šeimyninę padėtį, gyvenamąją vietą bei sąlygas; socialinius santykius (vedybinis statusas, nuolatinio partnerio (ne) turėjimas ir kt.); pajamas ir darbinį užimtumą (darbingumo lygis, gaunamos pens...