Pastaraisiais dešimtmečiais vykdoma daug tyrimų, kuriuose nagrinėjama nusikalstamos veikos priežastys, rizikos veiksniai, lemiantys pasikartojantį nusikalstamumą. Pakartotinis nusikalstamumas – nuolatinė tendencija pakartotinai nusikalsti, elgtis asocialiai. Veiksniai, turintys įtakos pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, yra žemas išsilavinimo lygis, bazinių įgūdžių neturėjimas, užimtumo darbo rinkoje problemos, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas, narkotikų ir alkoholio vartojimas, psichinės sveikatos sutrikimai, silpni socialiniai ryšiai. Esminis šių veiksnių pakartotinius nusikaltimus skatinantis vaidmuo patvirtintas įvairiose šalyse atliktų tyrimų rezultatais. Dėl to yra pagrindas manyti, kad šie veiksniai universalūs. Straipsnio tikslas – atskleisti nepakaltinamų asmenų pakartotiniam nusikalstamumui įtakos turinčius rizikos veiksnius bei šių asmenų pakartotinio nusikalstamumo sąsajas su įgalinimu. Taikyti tyrimo metodai – mokslinės literatūros bei Rokiškio psichiatrijos ligoninės pacientų dokumentų analizė. Tyrimas parodė rizikos veiksnių įtaką tiriamųjų nusikalstamumui bei menkas tiriamųjų įgalinimo išorines sąlygas. Rizikos veiksniai, skatinantys nepakaltinamų asmenų pakartotinį nusikalstamumą, susiję su šių asmenų įgalinimu – pasirinkimų didinimu bei galimybėmis paveikti savo gyvenimą.

Raktažodžiai: teismo psichiatrijos pacientas, rehospitalizacija. SantraukaPsichikos ligomis serga įvairaus amžiaus, išsilavi-nimo, tautybių vyrai ir moterys. Pastaraisiais dešim-tmečiais vykdoma daug tyrimų, kuriuose nagrinėjami biologiniai, psichologiniai bei socialiniai veiksniai, turintys įtakos psichikos sutrikimams bei psichikos negalią turinčių asmenų rehospitalizacijai. Šiame straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros analize bei VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje atliktais tyrimais, įvardijamos teismo psichiatrijos pacientų (nepakaltinamų asmenų) rehospitalizacijos priežastys. Teismo psichiatrijos pacientų rehospitalizacijos priežastis sąlygoja tarpusavyje sąveikaujančių veiksnių visuma: kiekybiniai ir kokybiniai socialinio tinklo pokyčiai, užimtumo stoka, bedarbystė, ribotos socialinio dalyvavimo galimybės. ĮvadasPsichikos sveikata -viena didžiausių ir pažeidžiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje. Visuomenėje vyrauja nuostatos, jog asmenys, sergantys psichikos liga, -pavojingi sau ir visuomenei. Psichiatrijos problemomis didžiausias susidomėjimas kyla tik tada, kai psichikos sutrikimų turintys asmenys įvykdo nusikalstamą veiką. Tokie įvykiai visuomenėje sukelia pasipiktinimą, baimę, tačiau remiantis statistika galima teigti, kad psichikos negalią turintys asmenys sunkių nusikaltimų įvykdo daug mažiau nei sveiki žmonės. Nusikalstamumas -socialinis reiškinys, kurio išvengti nepavyksta nei vienai valstybei. Ypač didelė problema -pakartotinai nusikalstantys asmenys. Mokslinėse studijose diskutuojama, kokie rizikos veiksniai yra susiję su pakartotiniu nusikalstamumu, nes nusikalstamumo prevencijos metodai atskirose šalyse skirtingi. Nusikalstamumo prevencijos metodai priklauso nuo įvairių teisinių, ekonominių, socialinių, religinių ir kitokių priežasčių. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad geriausiai pakartotinį nusikalstamumą prognozuoja statiški veiksniai, tačiau taikant psichosocialinės reabilitacijos programas svarbesni yra dinamiški veiksniai.Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo asmenys, įvykdę visuomenei pavojingą veiką ir pripažinti nepakaltinamais, specialaus stebėjimo sąlygomis buvo gydomi Kaliningrado srities Černiachovsko specialaus tipo psichiatrijos ligoninėje. Kuriant Lietuvos teisinę valstybę, buvo sprendžiamas ir PMP (priverčiamosios medicinos priemonės) taikymo klausimas. Šiuo tikslu 1994 m. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje įkurtas 80 vietų specialaus režimo psichiatrijos skyrius, kuriame pradėti gydyti įvykdę nusikaltimus ir turintys psichikos negalią asmenys sustiprinto ir griežto stebėjimo sąlygomis. Dabartiniu metu Lietuvoje stacionarinis stebėjimas bendro, sustiprinto ir griežto stebė-jimo sąlygomis taikomas vienoje specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje -Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Ligoninėje pacientai gydomi ilgą laiką, tačiau čia sudarytos gydymo ir psichosocialinės reabilitacijos sąlygos, atsižvelgiant į teismo nutartimi skirtas stebėjimo sąlygas. Pagal BK 98 str. 6 d., ligoninės administracija ne rečiau kaip kartą per šešis mėne...

Raktažodžiai: nepakaltinamas asmuo, socialinė dezadaptacija, resocializacija. SantraukaPastaraisiais dešimtmečiais vykdoma gana daug mokslinių studijų, kuriose bandoma nustatyti, kas lemia žmonių nusikalstamą elgesį, ką reikia atlikti norint sumažinti nusikalstamumo rodiklius. Nagrinėjant šį klausimą, daug dėmesio skiriama nusikalstamumą prognozuojančių kriminogeninių rizikos veiksnių analizei bei nusikalsti linkusių asmenų resocializacijai. Šių veiksnių pagrindu nustatomos probleminės gyvenimo sritys, susijusios su nusikalstamu elgesiu. Straipsnyje nagrinėjami nepakaltinamų asmenų (teismo psichiatrijos pacientų) socialinės dezadaptacijos aspektai bei jų resocializacijos galimybės. Straipsnyje pateikiami empirinio tyrimo duomenys ir įvardijami veiksniai, darantys įtaką nepakaltinamų asmenų socialinei dezadaptacijai. Įvardijamos pagrindinės priemonės, galinčios padėti minėtų asmenų resocializacijai bei sėkmingai integracijai į visuomenę. Šis darbas naujas ir reikšmingas tuo, jog leidžia gydymo psichiatrijos stacionare laikotarpiu ne tik įvertinti nepakaltinamų asmenų subjektyvų požiūrį į resocializaciją, bet ir nustatyti socialinę dezadaptaciją lemiančius veiksnius. ĮvadasNusikalsti linkusių asmenų socialinė dezadaptacija ir resocializacija -viena iš aktualių Lietuvos socialinių problemų. Vienas iš būdų išvengti nusikaltimų -padėti nusikalsti linkusiems asmenims, adaptuotis visuomenėje taip sumažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Priešingu atveju, atstumtas ir laiku nesulaukęs reikalingos pagalbos, buvęs teismo psichiatrijos pacientas (nepakaltinamas asmuo) įvykdys naują nusikalstamą veiką. Asmenybės dezadaptacijos problemas plačiai nagrinėja įvairūs mokslai: psichologija, medicina, edukologija, teisė, sociologija, ta- Darbo tikslas -išsiaiškinti veiksnius, darančius įtaką nepakaltinamų asmenų socialinei dezadaptacijai bei pagrindines priemones, galinčias padėti minėtų asmenų resocializacijai bei sėkmingai integracijai. Tyrimo metodika ir organizavimasTyrimo respondentai -70 nepakaltinamų asmenų, priverstinai, pakartotinai gydomų VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės griežto, sustiprinto ir bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuose. Tyrimas minėtoje ligoninėje atliktas 2013 m. liepos mėnesį, laikantis etikos normų bei užtikri-nant respondentams konfidencialumą ir anonimiškumą.Atlikta mokslinės literatūros analizė ir nepakaltinamų asmenų anketinė apklausa. Apklausą sudarė atviri ir uždari multichotominiai klausimai bei pusiau struktūruotas interviu. Prieš pateikiant anketą, asmenys buvo supažindinti su tyrimo tikslu bei anketoje pateikiamais klausimais. Anketos bei interviu dėka gauta informacija apie: respondentą -nepakaltinamą asmenį (demografinę charakteristiką -amžių, lytį, išsimokslinimą ir kt.); respondento sveikatą (tiriamųjų diagnozė, šalutinės ligos, darbingumo lygis, požiūris į psichikos sutrikimą); šeimyninę padėtį, gyvenamąją vietą bei sąlygas; socialinius santykius (vedybinis statusas, nuolatinio partnerio (ne) turėjimas ir kt.); pajamas ir darbinį užimtumą (darbingumo lygis, gaunamos pens...

Su elgesiu ir bendrai su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimai yra svarbūs ir reikšmingi, nes padeda įvertinti sveikatos gerinimo programas bei gydymo (pagalbos) metodų efektyvumą. Gyvenimo kokybė perteikia ne vien sąlygas, kuriomis gyvena žmonės ir paskirsto išteklius, daug svarbesnis tampa subjekty­vus savo gyvenimo kokybės vertinimas, apimantis fi­zinę, psichinę sveikatą, jausmus, vertybes, prioritetus. Objektyvūs socialiniai ir ekonominiai veiksniai yra svarbūs ir paveikūs psichikos sutrikimų turinčių as­menų gyvenimo kokybei, tačiau ne mažiau svarbūs yra ir asmens gebėjimas kurti savo gyvenimą, gebėji­mas realizuoti savo tikslus. Straipsnyje analizuojama subjektyvi gyvenimo kokybė – subjektyvi asmens sa­vivoka apie jo gyvenimo kokybę skirtingose srityse. Straipsnio tikslas – pristatyti apibendrintus socialinių ekonominių veiksnių, turinčių įtakos nepakaltinamų asmenų gyvenimo kokybei, tyrimo rezultatus. Gyve­nimo kokybė tyrime vertinama individo lygmeniu, tyrimo metodas – anketinė apklausa, naudojant pri­taikius Lietuvos statistikos departamento gyvenimo kokybės rodiklių rinkinį, Eurostato rekomenduojamus gyvenimo kokybės rodiklius bei PSO klausimyną. Tyrimo rezultatai patvirtino, jog materialinės gyve­nimo sąlygos, darbas, sveikata ir socialiniai ryšiai veikia nepakaltinamų asmenų gyvenimo kokybę. Pa­stebėta koreliacija tarp sveikatos ir gyvenimo kokybės vertinimo – sveikatos būklė ir subjektyvus gyvenimo kokybės vertinimas yra susiję, o šių ryšių išvada – geresnė psichikos sveikata įtaki nepakaltinamų as­menų pasitenkinimui gyvenimu, taip pat ir elgesiui.