The findings show the benefits of robot therapy in two areas of functional recovery. Task-oriented robotic training in rehabilitation setting facilitates recovery not only of the motor function of the paretic arm but also of the cognitive abilities in stroke patients.

Hepatocellular carcinoma (HCC) often emerges in the setting of long-standing inflammatory liver disease. CD8 lymphocytes are involved in both the antitumoral response and hepatocyte damage in the remaining parenchyma. We investigated the dual role of CD8 lymphocytes by assessing density profiles at the interfaces of both HCC and perineoplastic liver parenchyma with surrounding stroma in whole-slide immunohistochemistry images of surgical resection samples. We applied a hexagonal grid-based digital image analysis method to sample the interface zones and compute the CD8 density profiles within them. The prognostic value of the indicators was explored in the context of clinicopathological, peripheral blood testing, and surgery data. Independent predictors of worse OS were a low standard deviation of CD8+ density along the tumor edge, high mean CD8+ density within the epithelial aspect of the perineoplastic liver-stroma interface, longer duration of surgery, a higher level of aspartate transaminase (AST), and a higher basophil count in the peripheral blood. A combined score, derived from these five independent predictors, enabled risk stratification of the patients into three prognostic categories with a 5-year OS probability of 76%, 40%, and 8%. Independent predictors of longer RFS were stage pT1, shorter duration of surgery, larger tumor size, wider tumor-free margin, and higher mean CD8+ density in the epithelial aspect of the tumor-stroma interface. We conclude that (1) our computational models reveal independent and opposite prognostic impacts of CD8+ cell densities at the interfaces of the malignant and non-malignant epithelium interfaces with the surrounding stroma; and (2) together with pathology, surgery, and laboratory data, comprehensive prognostic models can be constructed to predict patient outcomes after liver resection due to HCC.

No abstract

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.euAdresas susirašinėti: Agnė Grigonytė, el. p. grigonyteagne@gmail.com REABILITACIJA / REHABILITATIONRaktažodžiai: Tarptautinė funkcionavimo, sveikatos ir negalumo klasifikacija, galvos smegenų infarktas, savarankiškumas. SantraukaGalvos smegenų infarktas (GSI) yra ūminis židini-nis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pažei-džiantis įvairias biopsichosocialines funkcijas. Siekiant pagerinti paciento, persirgusio GSI, veiklas ir dalyvumą kasdieniniame gyvenime vienas iš metodų yra virtualios realybės įrenginys -"Microsoft Xbox Kinect 360", naudojamas lavinant sutrikusias biopsichosocialines funkcijas. Tyrimo tikslas -įver-tinti virtualios realybės metodo poveikį lavinant pacientų po GSI savarankiškumą kasdieniniame gyvenime. Tyrimas buvo atliktas VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, Neurologijos skyriuje 2015 m. birželio -2016 m. sausio mėnesį. Į tyrimą buvo įtraukti pirmą kartą GSI patyrę (ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius) 58 pacientai, iš kurių 32 (55,2 proc.) buvo vyrai ir 26 (44,8 proc.) moterys, 60 -74 metų amžiaus ir turėjo įvairių biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų, ribojančių pilnavertį savarankiškumą gyvenime. Atsitiktinės atrankos būdu pacientai suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę grupę (K), kuriai buvo taikoma tradicinė ergoterapijos programa (5 k./sav. po 30 min.) bei bazinės reabilitacijos procedūros, ir tiriamąją grupę (T), kuriai be bazinių reabilitacijos procedūrų buvo taikoma tradicinė ergoterapijos programa (2 k./sav. po 30 min.) ir virtuali terapija (3k./sav. po 30 min.) naudojant "Microsoft Xbox Kinect 360". Tiriamųjų biopsichosocialinės funkcijos buvo vertinamos pirmą kartą reabilitacijos programos pradžioje ir antrą kartą reabilitacijos programos pabaigoje (po 15 užsiėmimų). Tyrimo metu biopsichosocialinių funkcijų vertinimui taikytas Tarptautinės funkcionavimo, sveikatos ir negalumo klasifikacijos (TFK) klausimynas. Reabilitacijos pradžioje T ir K grupių tiriamųjų atliktis savipriežiūroje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), tačiau reabilitacijos pabaigoje statistiškai reikš-mingai geresni rezultatai buvo nustatyti daugelyje T grupės veiklų (p<0,05). Reabilitacijos pradžioje maudantis (d5101) 13,79% abiejų grupių tiriamųjų turėjo nežymų sunkumą, 27,59% -vidutinį sunkumą, 39,66% -didelį ir 18,97% -visišką sunkumą. Tačiau, išvykstant 34,48% tiriamųjų išliko nežymus sunkumas, 44,83% -vidutinis, 18,97% didelis sunkumas atliekant šią veiklą. Palyginus rezultatus tarp grupių, statistiškai reikšmingai geresni pokyčiai, lyginant su K grupe, buvo nustatyti T grupės pacientų (p=0,001). Panašios tendencijos buvo nustatytos ir atliekant nusišluostymo ir džiovinimosi veiksmus (d5102), statistiškai reikšmingas pagerėjimas buvo nustatytas T/K tarp grupės tiriamųjų (p<0,05), abiejose grupėse reabilitacijos pabaigoje dominavo nedidelis ir vidutinis sunkumas atliekant šią veiklą. Taip pat statistiškai reikšmingai geresni rezultatai lyginant su K grupe išvykstant (p<0,05) gauti T grupės atstovų: valgant ir geriant, aunantis batus, apsirengiant ir nusirengi...

No abstract