Galvos smegenų insultas šiuo metu yra viena pagrin­dinių negalios ir mirties priežasčių visame pasaulyje. Asmenys, išgyvenę insultą, patiria funkcinių sutrikimų, socialinių ir asmeninių santykių sunkumų, bloginančių gyvenimo kokybę [1]. Tyrimo tikslas – įvertinti interaktyvios reabilitacijos prie­monės poveikį galvos smegenų insultą patyrusių asmenų savarankiškumui ir rankos funkciniams judesiams. Tyrimo metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrime da­lyvavo 20 asmenų, kuriems buvo pirmą kartą diagnozuo­tas išeminis galvos smegenų insultas. Tiriamieji tikslinės atrankos būdu atsitiktinai buvo suskirstyti į 2 tiriamąsias grupes: I grupei buvo taikomi įprastiniai ergoterapijos (ET) užsiėmimai, o II grupei – įprastiniai ET užsiėmimai su RAPAEL išmaniąja lenta. Tyrimo rezultatai. Abiejų grupių tiriamųjų dešinės ir kai­rės rankų plaštakų raumenų jėga po tyrimo reikšmingai padidėjo. Lyginant dešinės rankos plaštakos raumenų jėgos duomenis tarp grupių, buvo nustatytas statistiš­kai reikšmingas skirtumas. Abiejose grupėse tiek deši­nės, tiek kairės rankos motorinė funkcija reikšmingai pagerėjo, tačiau nebuvo nustatyta reikšmingo skirtumo, lyginant rezultatus tarp grupių. I ir II grupės asmenų savarankiškumas po tyrimo padidėjo ir buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant rezultatus tarp grupių.

Vykstant demografiniams pokyčiams, visame pasaulyje daugėja senų žmonių. Gyventojų senėjimas yra viena iš aktualiausių visuomenės sveikatos problemų. Daugėjant senų žmonių, reikalinga jų ligų prevencijos, gydymo, globos ir slaugos paslaugų plėtra [7]. Ergoterapeutai yra svarbūs sveikatos priežiūros komandos nariai ilgalai­kės priežiūros namuose. Unikali ergoterapijos prakti­kos apimtis ir įgūdžiai ypač aktualūs klientams, kurių funkciniai pajėgumai mažėja, o funkcionavimo kliūtys kyla dėl jų daugelio lėtinių ir progresuojančių ligų [1,6]. Nepriklausomybės praradimas arba per didelė slaugy­tojo našta yra institucionalizacijos priežastis, daugiausia demencija sergantiems ir neuropsichiatrinių simptomų (NPS) turintiems žmonėms [3]. Tyrimo tikslas − įvertinti ergoterapeuto paslaugų prieinamumą senyvo amžiaus asmenims, gyvenantiems Lietuvos ir užsienio šalių glo­bos namuose. Tyrime dalyvavo 67 darbuotojai, dirbantys senyvo amžiaus asmenų globos namuose Lietuvoje ir užsienio šalyse. Duomenų surinkimui buvo naudojama anoniminė anketinė apklausa, parengta remiantis moks­line literatūra ir kasdienės veiklos vertinimo klausimynu. Klausimynas buvo sudarytas keturiomis kalbomis: lie­tuvių, anglų, vokiečių ir portugalų. Klausimynas buvo parengtas elektroniniu ir popieriniu formatu ir išplatintas globos namams. Apklausos metu buvo vertinamos socio­demografinės dalyvių charakteristikos, dalyvių nuomonė apie pagyvenusių asmenų savarankiškumo problemas, ergoterapijos paslaugų reikšmingumą ugdant pagyvenu­sių asmenų savarankiškumo įgūdžius ir dalyvių nuomonė apie ergoterapijos paslaugų prieinamumą globos namuose gyvenantiems senyvo amžiaus asmenims. Klausimyno duomenų analizė parodė, kad senyvo amžiaus asmenų, gyvenančių globos namuose, savarankiškumo problemos yra panašios, lyginant Lietuvos ir užsienio šalių patirtis. Dažniausiai pasitaikančios savarankiškumo problemos yra susijusios su gebėjimu valgyti, eiti į tualetą, apsirengti ir atlikti asmens higieną. Dauguma globos namų darbuo­tojų Lietuvoje ir užsienio šalyse mano, kad ergoterapeuto paslaugos gerina senyvo amžiaus asmenų kasdienę vei­klą, o ergoterapeuto paslaugos yra labiau prieinamos pa­gyvenusiems žmonėms, gyvenantiems globos namuose užsienyje, nei Lietuvoje.

Tyrimo tikslas – įvertinti ergoterapijos studentų karjeros galimybes COVID-19 pandemijos sąlygomis. Tyrime dalyvavo 78 ergoterapijos studijų programos studentai, kurių amžiaus vidurkis 21,12±3,29 metai. Beveik du trečdaliai (62,8 proc.) tyrimo dalyvių, baigę ergoterapijos studijas, ketina dirbti ergoterapeutais. Didžioji dalis (60,3 proc.) studentų ergoterapeutais tikisi įsidarbinti Lietuvoje. Didesnis atlyginimas yra emigraciją skatinantis veiksnys. Daugiau kaip pusė respondentų nurodo, kad pandemijos laikotarpiu yra labiau patenkinti, nei nepatenkinti ergoterapijos studijomis ir nusiteikę tęsti reabilitacijos mokslų studijas. Studentai, vertindami studijų procesą, labiausiai patenkinti dėstomų nuotolinių paskaitų ir praktinių darbų turiniu ir iš dėstytojų sulaukiamu grįžtamuoju ryšiu. Didžioji dauguma sutinka, kad aukštosios mokyklos organizuoja projektus ir konferencijas studentų žinių gilinimui, suteikia studentams patogias prieigas prie mokslinės literatūros duomenų bazių ir aukštosios mokyklos bibliotekos. Pasiūlymus pateikę studentai labiausiai pabrėžia kontaktinių užsiėmimų, dėstytojų aktyvumo, studentų akademinio sąžiningumo užtikrinimo priemonių poreikį ir studijų kainos koregavimo klausimą.

Sergant demencija pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, supratimas, skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis, kalba ir protavimas, pablogėja emocijų kontrolė, socialinis elgesys ar motyvacija [6]. Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, nuo tradicinių reabilitacijos priemonių pereinama prie pažangių, kompiuterizuotų, modernių gydymo technologijų, tokių kaip virtuali realybė ir darbas su kompiuteriniais prietaisais [9]. Užsienio šalyse atliktų tyrimų rezultatai rodo teigiamą multisensorinės aplinkos poveikį demencija sergančių asmenų nerimui, apatijai ir depresijai [12]. Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti demencija sergančių asmenų pažinimo funkcijas bei emocinę būklę, taikant interaktyvias reabilitacijos priemones ir multisensorinę aplinką. Tyrime dalyvavo 5 asmenys, gyvenantys globos namuose, turintys nustatytą demencijos diagnozę ir kurių kasdienės veiklos vertinimo testo rezultatas buvo ne mažiau kaip 13 balų. Tyrimo metu jo dalyviai buvo vertinami TPBT ir HAD testais prieš ir po tyrimo, viso tyrimo metu vykdytas klinikinis stebėjimas pagal darbo autorių sudarytą stebėjimo protokolą. Atlikta statistinė duomenų analizė. Įvertinus tiriamųjų pažinimo funkcijas ir emocijas prieš tyrimą, nustatyta pažinimo funkcijų sutrikimų, buvo išreikštų nerimo ir depresijos simptomų. Po tyrimo pažinimo funkcijos pagerėjo, nerimo ir depresijos simptomai sumažėjo. Tyrimo išvadose lyginant įvertinimą instrumentais ir klinikiniu stebėjimu, gauti ganėtinai panašūs rezultatai, tačiau klinikinis stebėjimas leido detaliau atskleisti pažinimo funkcijų ir emocinės būklės pagerėjimą.

Rankų traumos visais laikais buvo ir yra labai aktualios. Rankomis atliekami kasdieniai veiksmai, o traumų metu gali būti sužalojamos funkcijai svarbios struktūros, apribojami rankos judesiai, neigiamai veikiantys kasdienę veiklą, sutrikdomi įvairūs žmogaus gyvenimo aspektai [4]. Dažnai patyrę traumą asmenys užsidaro namuose, o toks socialinis pasyvumas labai paveikia asmens gyvenimą, jo galimybes ir padėtį visuomenėje bei socialinius santykius [3]. Tyrimo metu buvo siekiama atskleisti rankos traumą patyrusių asmenų veiklos problemas bei emocinę būklę namuose po reabilitacijos. Buvo aiškinamasi, kokių problemų kyla rankos traumą patyrusiam asmeniui kasdienėje veikloje, kaip pasikeitė jo darbinė veikla, koks traumos poveikis laisvalaikio veiklai ir kokie emocinės būklės pokyčiai, patyrus traumą. Duomenų rinkimui buvo taikytas stebėjimas pagal darbo autorių sudarytą stebėjimo protokolą ir pusiau struktūruotas interviu su iš anksto parengtais pagrindiniais atviro tipo klausimais. Tyrime dalyvavo informantė, automobilių eismo įvykio metu patyrusi abiejų rankų kaulų dauginius lūžius. Atlikta gautų duomenų turinio analizė, parodžiusi, kad rankos traumą patyrusiems asmenims sunku prisitaikyti prie veiklos problemų, nes jos kelia diskomfortą, trikdo kasdienę veiklą. Daugiausiai problemų kelia apsirengimo, valgymo, savipriežiūros veikla. Rankos trauma sutrikdė informantės darbinę veiklą, nes dėl patirtų sužalojimų ji negalėjo tęsti mokslų ir įgyti norimos profesijos ar užsiimti mėgstama laisvalaikio veikla. Emocinė būklė keitėsi nuolat, bet tyrimo metu informantė buvo susitaikiusi su situacija ir stengėsi būti kuo labiau nepriklausoma nuo kitų.