No abstract

This article presents the data on balance assessment among the subjects aged 60 years and more. Balance assessment was conducted using assessment platform "Sigma Balance Pad". Quantitative indicators were analyzed using descriptive statistics, t-test, ANOVA, and correlation analysis. The sample comprised 70 subjects aged 60 years and more, selected using non-probability sampling. Balance was evaluated based on 10 objective indicators: maximum deviation to the left (cm), maximum deviation to the right (cm), maximum deviation to the back (cm), maximum deviation to the front (cm), average deviation X (cm), average deviation Y (cm), average velocity X (cm/s), average velocity Y (cm/s), path width (cm), and path length (cm). The study results showed that average velocity X and average velocity Y positively correlate with path width and path length. This means, that larger width and length are more likely to be observed in subjects with higher average velocity X and Y. Analysis of maximum deviations to front and back revealed some trends that could enable predicting the likelihood of elderly falls towards one or other side. Maximum deviation to the right was associated with maximum deviation to the front, while maximum deviation to the left -with maximum deviation to the back. Balance assessment comparison between subjects aged 60-70 years and aged >70 years showed similar findings which suggests that the balance is determined by other factors than age. Persons with poorer performance on balance test have experienced the falls more frequently. Similarly, the balance performance results were poorer in persons with vertebroneurological and neurological disorders.

The analysis was perfomed while participating and doing a research in a project “Villages on Move Bal­tic” (VOMB) 1.1.2016-31.12.2017 (Number 2016- 3715/001-001). The project‘s objective is to focus more Health Enhancing Physical Activity and joy of sports for rural citizen in participating regions. VOMB pro­ject is activating people to give ideas on how to pro­mote everyday physical activity and how to organise their leisure time in rural areas. The Project‘s partners have visited village events and have promoted healthy lifestyle. One of the goals is to motivate inhabitants in rural areas to have more physical activities and more joy of sports. Methods of the research: structured qu­estionnaire in written. This article presents the results of internal and external motivation for most common physical activity types of citizens from participial countries in 6 months. In order to be physically active 6 indicators depended to external motivation and 12 to internal. Sample: there were 627 people from 5 European countries (Lithuania, Latvia, Estonia, Denmark, Finland). The research has shown that the most favorite types of physical activity are walking, riding a bike and running. However, the participants from Finland and Denmark were more motivated in all kinds of physical activities comparing to other participating countries. Walking, gym, Nordic walking, swimming and yoga are the most popular forms of physical activities for the participants of urban areas. Gardening is more po­pular in rural areas. Participants from 18 to 44 years old are more physically active as they apply a variety of physical activities comparing to the participants in 45 to 59 age group. Almost all of the participants agree that health is a driving force of internal motivation for physical activity. To add more, almost all external factors are important to men and women, considering physical activity. Participants from rural areas more than respondents who live in settlements or cities agree on the idea that person’s quality of life depends on personal efforts.

Raktažodžiai: studentų mityba, mitybos įpročiai, mitybos režimas. SantraukaVisuomenė vis labiau domisi mityba, jos poveikiu sveikatai. Sveika mityba padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų. Vien sveikas maistas negarantuoja, kad sveikata bus gera, tačiau suteikia galimybę ją saugoti ir stiprinti. Sveikata, darbingumas, grožis labai priklauso nuo pa ties žmogaus pastangų. O sveika, visavertė mityba daro teigiamą poveikį žmogaus fiziniam ir protiniam vystymuisi, darbingumui bei ilgaamžiškumui. Svei ka mityba yra sveikatos pagrindas. Žmogus turi maitintis atsižvelgiant į maisto racioną. Maisto racionas -tai baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų bei vandens kiekis, kurį žmogus turi gauti per parą. Nuo pat kūdikystės žmogus yra susijęs su mityba ir tai yra viena svarbiausių aplinkos sąlygų, veikiančių organizmą. Sveikos mitybos įpročiai formuojasi ankstyvame amžiuje, todėl aktualu analizuoti tiek mokinių, tiek studentų mitybos ypatumus. Metodai. Tyrime dalyvavo 396 18-25metų jaunuoliai, iš kurių 168 (42,42 proc.) buvo vyrai ir 228 (57,58 proc.) moterys. 114 (28,8 proc.) visų apklaustųjų mokosi Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), 70 (17,7 proc.) Kauno technologijų universitete (KTU), 76 (19,2 proc.) Kauno kolegijoje (KK), 86 (21,7 proc.) Lietuvos sporto universitete (LSU), o likę 50 (12,6 proc.) jaunuolių dirba ir šiuo metu niekur nesimoko. Didžioji dalis apklaustųjų merginų (33,3 proc.) mokosi LSMU, jos sudaro 19,2 proc. visų respondentų. Daugiausia apklaustų vaikinų studijuoja LSU (25,0 proc.), jie sudaro 10,6 proc. visų respondentų. Vaikinų ir merginų pasiskirstymas tarp universitetų yra statistiš-kai reikšmingas (p=0,005). Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) programinį statistinės analizės paketą. Rezultatai. Respondentai suskaičiavo savo racioną pagal 24 valandų apklausos metodiką, naudojantis mitybos tyrimo atlasu, užrašant duomenis apie maisto produktus, suvartotus per praėjusią parą (baltymai, angliavandeniai, riebalai). Maisto racioną sudarė -baltymai -14,22 proc., riebalai -41,25 proc., angliavandeniai -38,16 proc.; vaikinai vidutiniškai suvartojo 2914 kcal , merginos -2100 kcal. Respondentų atsakymai rodo, kad dauguma merginų (56,2 proc.) daržoves valgo kiekvieną dieną, vaikinai pagal statistinį vidurkį mažiau -43,38 proc. Kasdien saldumynus vartoja 75 proc. apklaustųjų, 2-3 kartus per savaitę -17 proc. respondentų, iš-vis stengiasi nevartoti 8 proc. studentų. Energetinius gėrimus vartoja 62,37 proc. 18 -25 metų jaunuolių, o 10,6 proc. juos vartoja reguliariai. Tai rodo didelį šių gėrimų populiarumą, kadangi daugiau kaip pusė jauno amžiaus žmonių yra išbandę šių gėrimų poveikį. Baltymų suvartojimas atitinka normą, riebalų sunaudojama per daug, angliavandenių suvartojama per mažai. Suvartojamų kilokalorijų kiekis atitinka norminius reikalavimus. ĮvadasVisuomenė vis labiau domisi mityba, jos poveikiu sveikatai. Beveik kiekviename laikraštyje ar žurnale galima rasti patarimų, kaip sveikai maitintis. Na...

Spirometrija - vienas iš svarbių diagnostinių tyrimų, kuris padeda įvertinti gyvybinę plaučių talpą. Išma­tavus gyvybinę plaučių talpą galima nustatyti įvai­rias ligas: lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL), bronchinę astmą (BA) bei restrikcines plaučių ligas. Tačiau, atliekant spirometrijos tyrimą, reikia įver­tinti tiriamojo amžius bei fizinio pasirengimo įtaką rezultatams. Nustatyta, kad moterys turi mažesnius plaučius ir siauresnius kvėpavimo takus, lyginant su vyrais [15]. Tyrimai rodo, kad lytiniai skirtumai plaučių struk­tūroje turi svarbią fiziologinę reikšmę fizinio krūvio metu. Įrodyta, kad moterys dažniau patiria ekspira­cinio srauto ribojimą lyginant su vyrais [8] ir patiria daugiau ventiliacinių apribojimų [9]. Nors žinių apie pilateso pritaikomumą ir poveikį nėra pakankamai, tiek joga, tiek pilateso ir kiti kūno ir proto metodai, taikant juos kai kurių ligų profilaktikai ar gydymui, vis labiau populiarėja daugelyje sveikatos priežiūros sričių [4,18]. Tyrimo metodai ir organizavimas. Spirometrija - tai oro tūrio bei greičio matavimas iškvėpimo ir įkvė­pimo metu. Šis tyrimas atliekamas specialiu prie­taisu - microlab spirometru. Spirometru gaunami įvairūs duomenys: įkvėpimo ir iškvėpimo gyvybinė plaučių talpa, forsuota gyvybinė plaučių talpa, for­suoto iškvėpimo ir įkvėpimo gyvybinė plaučių talpa, Tifno (Tiffenau) rodiklis, didžiausias įkvėpimo sro­vės greitis. Tyrime dalyvavo 37 vidutinio amžiaus moterys (50 - 60 metų), kurių spirometrijos duomenys buvo paly­ginti prieš ir po pilateso treniruočių. Pilatesoo meto­das - tai viso kūno mankštos sistema, kuria stiprinami giluminiai ir paviršiniai kūno raumenys, lavinamas kvėpavimas bei protas [16]. Pratybos vyko du kartus savaitėje, kiekvienos sesijos trukmė buvo 60 min., kiekviename užsiėmime atlikta po 32 pratimus. Pro­grama truko 32 savaites. Atliekant tyrimą buvo vertinama forsuota gyvybinė plaučių talpa (forces vital capacity - FVC), forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę (forced expira­tory volume in 1 s - FEV1) bei Tifno rodiklis (FEV1/ VC). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant pro­gramų paketą “SPSS 17.0 for Windows”. Vertinant kokybinių požymių statistinį ryšį, taikytas c2 ir z kri­terijus. Rezultatai statistiškai reikšmingi, kai paklai­dos tikimybės reikšmė p<0,05. Rezultatai. Visų tyrime dalyvavusių vidutinio am­žiaus moterų FVC tyrimų duomenims įtakos turėjo pilateso pratimų programa. 20 - 60 metų amžiaus moterų forsuotos gyvybinės plaučių talpos (FVC) norma yra 3,75–3,25 litrai. Tiriamosios grupės mo­terų FVC vidurkis prieš pilateso treniruotes buvo 3,291±0,49 litrai, po pilateso pratimų programos šis rodiklis statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05) ir siekė 3,708±0,59 litrus. Forsuoto oro iškvėpimo tūrio per pirmąją sekundę (FEV1) norma 20 - 60 metų moterims yra 3,25–2,5 litrai. Tiriamosios grupės moterų FEV1 vidurkis prieš pilateso programą buvo 2,534±0,42 litrai, po pilateso pratimų programos šis rodiklis statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05) ir siekė 2,941±0,5 litrus. Tifno rodiklis priklauso nuo žmogaus amžiaus: iki 40 metų jis turi būti didesnis nei 75%, 40–60 metų – didesnis nei 70%, dar vyresnių žmonių – didesnis nei 65%. Tiriamosios grupės moterų FEV1 vidurkis prieš pilateso programą buvo 74,067±0,42%, po pilateso pratimų programos šis rodiklis statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05) ir siekė 84,833±0,5l%. Išvada. Vidutinio amžiaus moterų FVC, FEV1 ir FEV1/IVC prieš pilateso programą ir po 32 savai­čių atliekant stabilizuojančius pratimus reikšmingai skyrėsi.