No abstract

This article presents the data on balance assessment among the subjects aged 60 years and more. Balance assessment was conducted using assessment platform "Sigma Balance Pad". Quantitative indicators were analyzed using descriptive statistics, t-test, ANOVA, and correlation analysis. The sample comprised 70 subjects aged 60 years and more, selected using non-probability sampling. Balance was evaluated based on 10 objective indicators: maximum deviation to the left (cm), maximum deviation to the right (cm), maximum deviation to the back (cm), maximum deviation to the front (cm), average deviation X (cm), average deviation Y (cm), average velocity X (cm/s), average velocity Y (cm/s), path width (cm), and path length (cm). The study results showed that average velocity X and average velocity Y positively correlate with path width and path length. This means, that larger width and length are more likely to be observed in subjects with higher average velocity X and Y. Analysis of maximum deviations to front and back revealed some trends that could enable predicting the likelihood of elderly falls towards one or other side. Maximum deviation to the right was associated with maximum deviation to the front, while maximum deviation to the left -with maximum deviation to the back. Balance assessment comparison between subjects aged 60-70 years and aged >70 years showed similar findings which suggests that the balance is determined by other factors than age. Persons with poorer performance on balance test have experienced the falls more frequently. Similarly, the balance performance results were poorer in persons with vertebroneurological and neurological disorders.

Raktažodžiai: lietuvių liaudies šokiai, pusiausvyra, pagyvenę ir seni žmonės, griuvimai, posturografinis/stabilografinis vertinimas "Sigma balance PAD". SantraukaGriuvimai yra viena iš dažniausių problemų vyresniame amžiuje, turinčių fizinį aktyvumą ribojančių problemų. Ankstyva griuvimų rizikos diagnostika ir prevencija gali sumažinti mirtingumą. Pusiausvyra gali būti tiriama subjektyviais klinikiniais testais ir objektyviais instrumentinias tyrimais. Vienas iš tokių tyrimų -posturografinis tyrimas. Pusiausvyrą galima lavinti žaidimų pagalba, joga bei kitomis Rytų meno formomis, aktyvia fizine veikla ir kt. Mūsų tikslas buvo palyginti šokančių ir nešokančių lietuvių liaudies šokius asmenų pusiausvyros pakitimus. Hipotetiškai teigėme, kad lietuvių liaudies šo-kiai išlaikė savo vieną svarbiausių funkcijų ir pagyvenusiems žmonėms padeda išsaugoti pusiausvyrą. Tiriamieji ir tyrimo metodika. Straipsnyje pristatomas posturografinis tyrimas yra jungtinis, apimantis atskiras asmenų grupes Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje (Šiaurės Velse). Šokėjus tyrėme naudodami pusiausvyros vertinimo platformą "Sigma Balance Pad". Mes ištyrėme mėgėjiškuose lietuvių liaudies šokių kolektyvuose šokančius Lietuvos senjorus (N=23; amžiaus vidurkis 66 metai). Rezultatus palyginome su kontroline grupe: a) jauni ir vidutinio amžiaus lietuvių liaudies šokius šokan-tys asmenys (N=38; amžiaus vidurkis 47 metai), b) nešokantys Lietuvos senjorai (N=71; amžiaus vidurkis 73 metai); c) nešokantys Šiaures Velso senjorai (N=20; amžiaus vidurkis 85 metai). Iš viso tyrime dalyvavo 152 asmenys. Tyrimas yra prospektyvinis. Tyrimo statistinio reikšmingumo lygmuo 2. Tyrimo rezultatai. Lietuvių liaudies šokius šokan-čių senjorų pusiausvyros centro kelio ilgis ir vaizdinio plotas yra geresni, kas leidžia patvirtinti, jog liaudies šokiai yra efektyvi profilaktinė pusiausvyros lavinimo priemonė (p≤0,05). Lietuvių liaudies šokius šokančių jaunų ir vidutinio amžiaus asmenų pusiausvyros rodikliai yra geriausi tarp šokan-čių Lietuvos senjorų, skirtingai nei nešokančių Lietuvos senjorų, nustatyti didesni nukrypimo nuo X ir Y ašių greičiai, o tai leidžia manyti, kad šokan-tys asmenys greičiau geba koordinuoti judesius. Šis tyrimas tik patvirtina, kad liaudies šokius šokantys asmenys pasižymi išplėtotu kompensaciniu mechanizmu besikeičiančios aplinkos sąlygomis. Galima daryti prielaidą, kad situacijose, kuriose yra tikimybė pargriūti, šie asmenys greičiau sureaguos į įvai-rias kliūtis ir mažiau patirs griuvimų. Mūsų tyrimas atveria galimybes naujiems tarpkultūriniams tyrimams, kurių tiriamaisiais būtų įvairių šalių tautinius šokius šokantys senjorai ir kitų amžiaus tarpsnių asmenys. ĮvadasVisame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, vyksta dideli demografiniai pokyčiai -santykinai daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Remiantis Europos Sajungos statistikos tarnybos (Eurostato) prognozėmis, Lietuvoje ir toliau numatomas spartus gyventojų senėjimas. Prognozuojama, kad 2060 m. pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus pagyvenę žmonės, kitose Europos Sąjungos šalyse šis ...

Regular physical activity of older people leads them to more independent life and reduces risk of illness and mortality from various chronic diseases. There are tests for muscular strength, flexibility, aerobic endurance, balance, body mass index, but for the older people is more interesting to know how they are able to do their daily life activities. Physical impairment leads to functional limitation (restriction in physical behaviors such as walking, standing up, stair climbing) which can lead to disability. The batteries contain various types of tests, ranging from basic motor skills to specific day-to-day tasks, depending on the physical activity field to be tested. The purpose of this review is to compare differences in the functional fitness assessing batteries of older adults to determine if they are common to use for physiotherapists and to help them in process of choosing.

Over the past few years, the early mobilization and rehabilitation of patients in the intensive care unit (ICU) has drawn a lot of interest from the clinical and scientific communities. An interdisciplinary team treating patients suffering from serious conditions should include physiotherapy. Additionally, physiotherapy is utilized to treat and prevent the side effects of extended immobility or sleep, as well as to improve respiratory function. The purpose is to improve residual functionality; to avoid new and repeated hospitalizations; to improve health and quality of life. Exercises for the entire body (including early in-bed cycling), specialized breathing exercises, chest mobilization, relief help, drainage postures, vibration, verticalization, and passive movements are all crucial components of COVID-19 physiotherapy. Our goal was to evaluate the changes of functional condition of patients with COVID-19 in the acute stage using different physiotherapy methods: complex measures against mono therapy. In the research, 28 subjects (15 men and 13 women) were involved. A total of 84 physiotherapy procedures were performed. In the first group, breathing exercises and chest wall oscillation were applied, in the second group – only chest wall oscillation. Respiratory physiotherapy (breathing exercises) plays an important role in reducing and preventing respiratory complications in COVID-19 patients treated at ICU. Early mobilization and chest wall oscillation are beneficial in COVID-19 patients. We note that we are the first to conduct an evidence-based study of physiotherapy in intensive care with COVID-19 patients. We hope that our pilot clinical trial gives opportunity to future researches.