Raktažodžiai: studentų mityba, mitybos įpročiai, mitybos režimas. SantraukaVisuomenė vis labiau domisi mityba, jos poveikiu sveikatai. Sveika mityba padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų. Vien sveikas maistas negarantuoja, kad sveikata bus gera, tačiau suteikia galimybę ją saugoti ir stiprinti. Sveikata, darbingumas, grožis labai priklauso nuo pa ties žmogaus pastangų. O sveika, visavertė mityba daro teigiamą poveikį žmogaus fiziniam ir protiniam vystymuisi, darbingumui bei ilgaamžiškumui. Svei ka mityba yra sveikatos pagrindas. Žmogus turi maitintis atsižvelgiant į maisto racioną. Maisto racionas -tai baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų bei vandens kiekis, kurį žmogus turi gauti per parą. Nuo pat kūdikystės žmogus yra susijęs su mityba ir tai yra viena svarbiausių aplinkos sąlygų, veikiančių organizmą. Sveikos mitybos įpročiai formuojasi ankstyvame amžiuje, todėl aktualu analizuoti tiek mokinių, tiek studentų mitybos ypatumus. Metodai. Tyrime dalyvavo 396 18-25metų jaunuoliai, iš kurių 168 (42,42 proc.) buvo vyrai ir 228 (57,58 proc.) moterys. 114 (28,8 proc.) visų apklaustųjų mokosi Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), 70 (17,7 proc.) Kauno technologijų universitete (KTU), 76 (19,2 proc.) Kauno kolegijoje (KK), 86 (21,7 proc.) Lietuvos sporto universitete (LSU), o likę 50 (12,6 proc.) jaunuolių dirba ir šiuo metu niekur nesimoko. Didžioji dalis apklaustųjų merginų (33,3 proc.) mokosi LSMU, jos sudaro 19,2 proc. visų respondentų. Daugiausia apklaustų vaikinų studijuoja LSU (25,0 proc.), jie sudaro 10,6 proc. visų respondentų. Vaikinų ir merginų pasiskirstymas tarp universitetų yra statistiš-kai reikšmingas (p=0,005). Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) programinį statistinės analizės paketą. Rezultatai. Respondentai suskaičiavo savo racioną pagal 24 valandų apklausos metodiką, naudojantis mitybos tyrimo atlasu, užrašant duomenis apie maisto produktus, suvartotus per praėjusią parą (baltymai, angliavandeniai, riebalai). Maisto racioną sudarė -baltymai -14,22 proc., riebalai -41,25 proc., angliavandeniai -38,16 proc.; vaikinai vidutiniškai suvartojo 2914 kcal , merginos -2100 kcal. Respondentų atsakymai rodo, kad dauguma merginų (56,2 proc.) daržoves valgo kiekvieną dieną, vaikinai pagal statistinį vidurkį mažiau -43,38 proc. Kasdien saldumynus vartoja 75 proc. apklaustųjų, 2-3 kartus per savaitę -17 proc. respondentų, iš-vis stengiasi nevartoti 8 proc. studentų. Energetinius gėrimus vartoja 62,37 proc. 18 -25 metų jaunuolių, o 10,6 proc. juos vartoja reguliariai. Tai rodo didelį šių gėrimų populiarumą, kadangi daugiau kaip pusė jauno amžiaus žmonių yra išbandę šių gėrimų poveikį. Baltymų suvartojimas atitinka normą, riebalų sunaudojama per daug, angliavandenių suvartojama per mažai. Suvartojamų kilokalorijų kiekis atitinka norminius reikalavimus. ĮvadasVisuomenė vis labiau domisi mityba, jos poveikiu sveikatai. Beveik kiekviename laikraštyje ar žurnale galima rasti patarimų, kaip sveikai maitintis. Na...

ĮvadasPasaulinė sveikatos organizacija (PSO), atsisakiusi 1980 m. pripažinto tradicinio medicininio negalių modelio ir siekdama šį modelį kompleksiškai suderinti su Vakarų valstybėse pripažintu šiuolaikiniu socialiniu negalių modeliu, pateikė naują tarptautinės funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikavimo (angl. International classification of functioning, disability and health -ICF) sistemos koncepciją (1). Šioje koncepcijoje negalios sąvoka vartojama kaip skėtinė, apimanti asmens galimybes funkcionuoti ir dalyvauti (angl. functioning and participation) įvairiose visuomenės veiklos srityse. Kitaip tariant, kuo didesnis asmens dalyvavimas vienoje ar kitoje visuomenės gyvenimo veikloje (socialinis dalyvumas), tuo jo negalia konkrečioje veikloje yra mažesnė. Neįgaliųjų socialinio dalyvumo galimybės priklauso nuo įvairių veiksnių, kurie naujoje koncepcijoje suskirstyti į dvi pagrindines tarpusavyje susijusias grupes: sveikatos būklės (angl. health conditions) veiksnius, apimančius kūno struktūros trūkumus bei funkcijų sutrikimus, ir su ja susietus veiksnius (angl. contextual factors), apimančius neįgaliųjų aplinkos bei asmeninius veiksnius. Šie veiksniai turi įtakos asmens galimybėms dalyvauti vienoje ar kitoje visuomenės veiklos srityje. Aplinkos veiksniai apima fizinę ir socialinę (savitarpio santykių ir požiūrių) aplinką, su kuria susiduria neįgalus asmuo, o asmeniniai veiksniai gali apimti labai daug veiksnių

Raktažodžiai: energiniai gėrimai, kofeinas, vartojimo priežastys. SantraukaReikšmingas energinių gėrimų pardavimo padidė-jimas įvyko 2005 -2006 metais, kuomet pasirodė pirmieji alkoholio ir energinių gėrimų kokteiliai. Minėtuoju laikotarpiu šie gėrimai ėmė populiarėti ir Lietuvoje. Energinių gėrimų populiarumas tarp jaunimo didėja. Tyrimai rodo, kad energinių gėrimų vartojimas dažnai yra susijęs su fizine ir psichine sveikata. Į energinių gėrimų sudėtį įeina įvairiausių medžiagų -taurinas, guarana, karnitinas, ginsenozidų, dekstrozė, inozidolis, vitaminai B6 ir B12 -visos jos išsiskiria tonizuojančiu poveikiu. Tyrimuose pateikti duomenys rodo, jog energinių gėrimų vartojimas yra potencialiai žalingas dėl papildomo šir-dies darbo krūvio ir sumažėjusio smegenų kraujotakos greičio. Darbo tikslas buvo įvertinti studentų žinias apie energetinių gėrimų daromą poveikį ir išanalizuoti šių gėrimų vartojimo priežastis. Tyrimas buvo atliktas 2011-2015 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir Kauno kolegijoje (KK). Apklausta LSMU 200 I -III kursų ir KK 100 I -III kursų studentų, kurių amžius 19 -22 metai. Studentai buvo tiriami apklausos metodu, atliekant anketinę apklausą raštu. Klausimai -užda-rojo ir atvirojo tipo, su pasirenkamais atsakymais. Energinius gėrimus vartojo daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių studentų. Manome, kad jie reprezentuoja studentų populiacijos tendencijas. Tarp 19 -22 metų jaunimo energinių gėrimų vartojimas nėra susijęs su fizinio aktyvumo skatinimu. Tokius gėrimus vartojantys studentai juos renkasi siekdami didinti protinį aktyvumą. Jaunuoliai, vartojantys energinius gėrimus, nevienareiškmiškai vertina veiksnius, darančius įtaką energinio gėrimo vartojimo pasirinkimui. Jaunuoliai žino apie energinių gė-rimų neigiamą poveikį. ĮvadasPagal Lietuvos respublikoje šiuo metu galiojantį Maisto įstatymą, energiniai gėrimai apibrėžiami kaip gaivieji gėrimai, kurių sudėtyje yra vitaminų ir tonizuojančių ar stimuliuojančių augalinių medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino ir pan.). Šiuo metu vienas populiariausių energinių gėrimų RedBull buvo sukurtas ir pradėtas pardavinėti Austrijoje 1987 m., JAV rinką pasiekė1997 m.[2]. Reikšmingas energinių gėrimų pardavimo padidėjimas įvyko 2005 -2006 metais, kuomet pasirodė pirmieji alkoholio ir energinių gėrimų kokteiliai. Minėtuoju laikotarpiu šie gėrimai ėmė populiarėti ir Lietuvoje. Energinių gėrimų populiarumas tarp jaunimo didėja.Tyrimai rodo, kad energinių gėrimų vartojimas dažnai yra susijęs su fizine ir psichine sveikata. Į energinių gėri-mų sudėtį įeina įvairiausių medžiagų -taurinas, guarana, karnitinas, ženšenis, dekstrozė, inozidolis, vitaminai B6 ir B12 -visos jos išsiskiria tonizuojančiu poveikiu [3]. Įvai-rių sporto šakų atstovai yra įsitikinę, kad šios medžiagos pagerina treniruočių procesą ir sportinius rezultatus. Žino-ma, energinių gėrimų gamintojai teigia, kad tai geros kokybės ir iš natūralių medžiagų pagaminti produktai, kurie neigiamo poveikio sveikatai neturi, jei tik yra vartojami taip, kaip rekomenduojama. Tokie ...