SantraukaPaprastieji spuogai (acne vulgaris) -lėtinė būklė, ženkliai paveikianti žmogaus gyvenimą, sąlygojanti socialinę elgseną, kelianti psichologines problemas, nuo jos nukenčia gyvenimo kokybė. Jaunatvinių spuogų problemų sprendimo būdų yra daug, pradedant kosmetikos priemonėmis ir baigiant lazeriu. Vienas iš jaunatvinių spuogų odos būklės gerinimo metodų yra cheminiai šveitikliai. Tyrimo tikslas -įvertinti jaunatvinių spuogų diagnostikos ir koregavimo galimybių kosmetinėmis priemonėmis ir procedūromis sąsajas su subjektyviai vertinama klientų sveikata. Atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad klientai, kuriems retai kyla arba nesusiduria su inkštirų, odos riebalavimosi, pigmentinių dėmių problemomis, savo sveikatą vertina geriau. Aknė daugumai respondentų sukelia psichologinę įtampą, sunkumų laisvalaikiu / sportuojant, trukdo bendrauti su mylimaisiais, tokie klientai sveikatą vertina blogiau, nei tie, kuriems aknė tokio pobūdžio sunkumų nesukelia arba sukelia retai (p<0,05). Besiskundžiantys akne ir aktyviai spendžiantys šią problemą gydytojo, kosmetologo konsultacijomis, aparatinėmis procedūromis bei specialiomis kosmetinėmis priemonėmis, savo sveikatą vertina geriau. Klientams atliktos trys odos šveitimo procedūros su vaisinėmis alfa hidroksi rūgštimis turėjo teigiamą efektą odos būklei. Analizuojant duomenis apie klientų odos būklę po atliktų procedūrų, nustatyta, kad daugiau nei ketvirtadaliu padidėjo skaičius kli-entų, kuriems buvo diagnozuotas normalus hidratacijos (drėgmės) lygis ir trečdaliu sumažėjo klientų su žemos hidratacijos (drėgmės) lygiu bei 1,5 karto padidėjo skaičius klientų, kuriems buvo diagnozuotas normalus odos ph, lyginant po pirmosios ir trečiosios procedūros. Nustatyti klientų veido odos porų diametro pokyčiai: daugiau nei du kartus sumažėjo klientų skaičius, kuriems diagnozuotos labai atviros odos poros, lyginant po pirmosios ir trečiosios procedūros. Kosmetologo vizualinės diagnostikos metu stebimi odos papulių ir pustulių skaičiaus sumažėjimas. ĮvadasPaprastieji spuogai (acne vulgaris) -odos riebalų liaukos ir viršutinės plauko folikulo dalies uždegimas. Bendrinis šios odos ligos pavadinimas -aknė -dažniausiai apibrėžia spuoguotą, inkštiruotą odą, gali apimti įvairias kūno vietas, kur gausu riebalinių liaukų, būna įvairių sunkumo formų, tai priklauso nuo sergančiojo imuninės sistemos, taikomo gydymo, odos priežiūros, naudojamų kosmetinių bei aparatinių priemonių, ir kitų veiksnių [1,2]. Nors paaugliai nuo šios ligos kenčia dažniausiai, neretai ji pasireiškia ir suaugusiems, sulaukusiems 25-40 metų amžiaus, tai vadinamoji vėlyvoji aknė. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, išsivysčiusių šalių paauglių populiacijoje aknės paplitimas siekia 50-95 proc. (priklauso nuo odos pažeidimų vertinimo metodikos), o vidutinio sunkumo ar sunki aknė nustatoma 20-35 proc. Aknės atsiradimą lemia keli patogeneziniai veiksniai: odos riebalinių liaukų padidėjęs aktyvumas, folikulų hiperkeratozė, Propionibacterium acnes kolonizacija ir uždegiminė reakcija, prie kurios prisideda Staphylococcus aureus [3]...

SantraukaĮvertintas Staphylococcus aureus padermių paplitimas tarp Kauno kolegijos studentų 2003-2012 metais ir nustatytas šių padermių atsparumas antibiotikams. 2003-2006 ir 2011-2012 metais ištirti 426 Kauno kolegijos studentai. Išskirtos 426 Staphylococcus aureus (S. aureus) padermės, kurios idenotifikuotos ir jų atsparumas antibiotikams nustatytas bei įvertintas remiantis CLSI (Clinical and Laboraatory Standards Institute, JAV) ir EARSS (European Antimicrobial Resistance Surveillance System) remkomendacijomis. Tyrimo metu nustatyta mažiausioji slopinančioji antibiotiko koncentracija -MSK. Nustatyta, kad S. aureus padermės paplitusios tarp 46,9 proc. Kauno kolegijos studentų. Lyginant S. aureus paplitimą tarp bendrosios praktikos slaugytojų (BPS) iki mokomosios praktikos (56,8 proc.) ir po pirmosios (65,1 proc.) bei antrosios (61,5 proc.) mokomosios praktikos, statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0,05) S. aureus paplitime nėra. Iš BPS po mokomosios praktikos išaugintos 5 meticilinui atsparios S. aureus (MASA) padermės. Meticilinui jautrios S. aureus (MJSA) padermės buvo atspariausios penicilinui (83,8-85 proc.), ampicilinui (72-86,5 proc.), eritromicinui (33,8-40,5 proc.). Visos MASA padermės buvo jautrios vankomicinui. MASA padermių nešiojimas tarp slaugytojų sietinas su jų mokomąja praktika. ĮVADAS Užsienio bei mūsų šalies oficialios statistikos duomenimis, vienas pagrindinių pūlinės infekcijos sukėlėjų yra stafilokokai. 1995 m. Niujorke įvertintos Staphylococcus aureus (S. aureus) ir meticilinui atsparių Staphylococcus aureus (MASA) padermių, visuomenėje sukeltų infekcijų ir hospitalinių infekcijų gydymo išlaidos, ir nustatyta, kad

Bakterijos ir mikroorganizmai ne tik egzistuoja žmonių aplinkoje ir buityje. Kai kurie patogenai gyvena žmogaus organizme. Žmogus neišvengia kasdienio sąlyčio su mikroorganizmais, kurie iš aplinkos patenka ant rūbų, rankų, odos, plaukų, ne išimtis ir burnos ertmė. Tyrimo tikslas − įvertinti dezinfekcijos poveikį dantų atspaudų ir dantų technikų pagamintų dantų protezų mikrobinei taršai. Burnos ertmės užterštumo būklę lemia ne tik aplinkos veiksniai, bet asmeninė ir burnos higiena, paveldimumas, bendroji sveikatos būklė. Dėl prastos burnos ertmės higienos, bakterijų ir mikroorganizmų kiekis nekontroliuojamai auga. Planuojant protezavimą, neįmanoma apsieiti be alginatinių ar silikoninių atspaudų. Visa tai, kas buvo paciento burnoje, gali užteršti atspaudą, kuris yra pagrindinis dantų techniko įrankis. Ši mikroorganizmų plitimo grandinė tarp paciento, odontologo ir dantų techniko vadinama kryžminio užteršimo pavojumi [7].

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepytis gripo sezonine vakcina rekomenduoja tiek sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, tiek pacientams [6]. Lietuvoje sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai kasmet nuo sezoninio gripo skiepijami darbdavio lėšomis, tačiau pasiskiepijusių skaičius Lietuvoje ir pasaulyje išlieka žemas. Tyrimo tikslas – įvertinti sveikatos priežiūros įstaigos medicinos darbuotojų informuotumo apie sezoninio gripo vakciną ir elgsenos, susijusios su skiepijimusi, sąsajas. Anketinėje apklausoje dalyvavo 140 X sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų. Analizuojant apklausos duomenis nustatyta, kad medicinos darbuotojų skiepijimosi elgesys priklauso nuo informuotumo apie sezoninio gripo infekciją ir vakciną, bet skiriasi tarp skirtingų profesijų: dauguma darbuotojų žino apie darbuotojų skiepijimo gripo vakcina tvarką Lietuvoje ir skiepijimo organizavimą jų įstaigoje. Dauguma darbuotojų gavo informacijos iš įstaigos vadovo. Darbuotojai, žinantys apie įstaigoje organizuojamą vakcinaciją nuo gripo, skiepijosi tris kartus dažniau, lyginant su nežinančiais. Kasmet gripo vakcina skiepijosi vidutiniškai keturi iš dešimties darbuotojų: dažniau vyresni nei jaunesni, daugiau moterų nei vyrų, daugiau gydytojų nei kitų profesijų darbuotojų. Du kartus daugiau gydytojų nei slaugytojų rekomendavo pasiskiepyti gripo vakcina šeimos nariams ir pacientams. Siekiant padidinti skiepijimo apimtį, reikėtų daugiau dėmesio skirti darbuotojų informavimui.

No abstract