SantraukaĮvertintas Staphylococcus aureus padermių paplitimas tarp Kauno kolegijos studentų 2003-2012 metais ir nustatytas šių padermių atsparumas antibiotikams. 2003-2006 ir 2011-2012 metais ištirti 426 Kauno kolegijos studentai. Išskirtos 426 Staphylococcus aureus (S. aureus) padermės, kurios idenotifikuotos ir jų atsparumas antibiotikams nustatytas bei įvertintas remiantis CLSI (Clinical and Laboraatory Standards Institute, JAV) ir EARSS (European Antimicrobial Resistance Surveillance System) remkomendacijomis. Tyrimo metu nustatyta mažiausioji slopinančioji antibiotiko koncentracija -MSK. Nustatyta, kad S. aureus padermės paplitusios tarp 46,9 proc. Kauno kolegijos studentų. Lyginant S. aureus paplitimą tarp bendrosios praktikos slaugytojų (BPS) iki mokomosios praktikos (56,8 proc.) ir po pirmosios (65,1 proc.) bei antrosios (61,5 proc.) mokomosios praktikos, statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0,05) S. aureus paplitime nėra. Iš BPS po mokomosios praktikos išaugintos 5 meticilinui atsparios S. aureus (MASA) padermės. Meticilinui jautrios S. aureus (MJSA) padermės buvo atspariausios penicilinui (83,8-85 proc.), ampicilinui (72-86,5 proc.), eritromicinui (33,8-40,5 proc.). Visos MASA padermės buvo jautrios vankomicinui. MASA padermių nešiojimas tarp slaugytojų sietinas su jų mokomąja praktika. ĮVADAS Užsienio bei mūsų šalies oficialios statistikos duomenimis, vienas pagrindinių pūlinės infekcijos sukėlėjų yra stafilokokai. 1995 m. Niujorke įvertintos Staphylococcus aureus (S. aureus) ir meticilinui atsparių Staphylococcus aureus (MASA) padermių, visuomenėje sukeltų infekcijų ir hospitalinių infekcijų gydymo išlaidos, ir nustatyta, kad

Vienas pagrindinių fiziologinių drėgmės praradimo faktorių yra raginio sluoksnio pažeidimas. Raginis sluoksnis palaiko tinkamą barjerą, apsaugantį odą nuo vandens praradimo. Išlaikyti barjerą svarbu, nes hidratacija veikia odos išvaizdą, mechanines savybes ir ląstelių gyvybinius procesus. Pagrindiniai požymiai, būdingi drėgmę praradusiai odai, tai odos jautrumas, niežulys, dirglumas, spalvos pakitimai, tempimo jausmas, odos šerpetojimas, pleiskanojimas, smulkios raukšlelės. Vienas iš būdų pagerinti odos būklę – drėkinančios kosmetinės kaukės, kurios gali būti ne tik profesionalaus, bet ir individualaus naudojimo. Kadangi rinka siūlo didelę pasiūlą tokio tipo kosmetinių produktų, svarbu tinkamai pasirinkti kosmetinę priemonę. Todėl šio tyrimo tikslas buvo įvertinti drėkinančios kosmetinės kaukės poveikį veido odai. Tyrimo metodai: odos būklės įvertinimas diagnostiniu aparatu Skin analyzer Soft plius; drėkinamosios kaukės procedūros: atlikta 16 procedūrų, 2 kartus/savaitę. Tyrime dalyvavo dvidešimt 25-35 metų amžiaus moterų. Rezultatai: drėgmė kaktos srityje padidėjo nuo 49,8±10,2 (sąlyginiai v.) iki 63,3±10 (sąlyginiai v.) pasibaigus tyrimui (p<0,05), skruostuose drėgmės padidėjimas užfiksuotas nuo 47,1±10,1 (sąlyginiai v.) tyrimo pradžioje iki 66,6±10,2 (sąlyginiai v.) tyrimo pabaigoje (p<0,05). Elastingumas taip pat padidėjo nuo 43,2±2,7 (sąlyginiai v.) tyrimo pradžioje iki 47,2±2,8 (sąlyginiai v.) pabaigoje ir net praėjus 2 savaitėms po tyrimo išliko padidėjęs – 46,5±1,2 (sąlyginiai v.) (p<0,05). Keratino lygis patikimai sumažėjo (p<0,05). Jutiminiai ir vizualiniai veido odos rodikliai pagerėjo (p&ly;0,05). Išvados: veido odos drėgmė kaktos bei skruostų srityse ir odos elastingumas reikšmingai padidėjo po 8 savaites taikytų drėkinamosios kaukės procedūrų, o odos keratino lygis kaktoje ir skruostuose patikimai sumažėjo (p<0,05). Drėkinamoji kaukė teigiamai paveikė ir subjektyvius veido odos rodiklius. Vizualiniai - skaistumas ir šerpetojimas bei jutiminiai – tempimas, švelnumas, stangrumas - rodikliai reikšmingai pagerėjo po drėkinamosios kaukės procedūrų (p<0,05).

SantraukaAnalizuojama problema svarbi ne tik mokslininkams, bet ir praktikams, verslo pasaulio atstovams, nes dirbančių kosmetologijos specialistų kvalifikacijos kėlimas, jo poreikis nėra tyrinėtas. Straipsnio tikslas -ištirti dirbančiųjų kosmetologijos specialistų kvalifikacijos kėlimo poreikį. Pirmojoje straipsnio dalyje išryškinta kvalifikacijos samprata, antrojoje dalyje analizuojami empirinio tyrimo rezultatai. Tyrimo metu atskleista dirbančiųjų kosmetologijos specialistų nuomonė apie kvalifikacijos kėlimo poreikį sudarys racionalias prielaidas sistemiškai valdyti, administruoti ir organizuoti kvalifikacijos tobulinimo procesą.

Oda – organas, užtikrinantis apsaugą nuo išorės poveikio ir išlaikantis reikiamą organizmo skysčių balansą. Oda sensta kartu su visu organizmu. Senstančios odos koregavimui plačiai naudojamas masažas, įvairūs pilingai, injekcinės procedūros, aparatinės metodikos. Tyrimo tikslas – įvertinti elektrostimuliacijos ir klasikinio masažo poveikį brandžiai veido odai. Tyrime dalyvavo šešios 40-50 metų moterys. Visos tiriamosios atsitiktinai buvo suskirstytos į dvi grupes, kurioms buvo taikomos skirtingos veido odos poveikio priemonės: trims klasikinis veido masažas (KM grupė), kitoms trims tiriamosioms – audinių elektrostimuliacija (ES grupė). Tiriamųjų odos būklė buvo vertinama ,,Skin Analyzer Soft plus“ aparatu, audinių deguonies įsotinimas ir kraujotaka buvo registruojama neinvaziniu artimosios infraraudonosios spektroskopijos būdu. Atlikus skirtingas veido odos stimuliacijas – elektrostimuliaciją ir klasikinį veido masažą, nustatyta: klasikinis veido masažas pagerino veido odos drėgmę U zonoje, veido odos riebumas padidėjo visoms tiriamosioms. Raukšlių gylis visoms tiriamosioms kaktos zonoje sumažėjo, jų plotis padidėjo, o raukšlių gylis akių zonoje nepakito, tačiau jų plotis šioje zonoje padidėjo. Arterinė audinių kraujotaka po masažo procedūrų reikšmingai pagerėjo tik vienai tiriamajai. Elektrostimuliacija reikšmingai padidino veido audinių kraujotaką visoms tiriamosioms. Klasikinis veido masažas reikšmingai pagerino deguonies įsisavinimą tik vienai tiriamajai. Vertinant deguonies įsisavinimo kaitą elektrostimuliacijos poveikyje, užfiksuotas reikšmingas deguonies įsisavinimo sumažėjimas dviem tiriamosioms po atliktų procedūrų.

SantraukaPaprastieji spuogai (acne vulgaris) -lėtinė būklė, ženkliai paveikianti žmogaus gyvenimą, sąlygojanti socialinę elgseną, kelianti psichologines problemas, nuo jos nukenčia gyvenimo kokybė. Jaunatvinių spuogų problemų sprendimo būdų yra daug, pradedant kosmetikos priemonėmis ir baigiant lazeriu. Vienas iš jaunatvinių spuogų odos būklės gerinimo metodų yra cheminiai šveitikliai. Tyrimo tikslas -įvertinti jaunatvinių spuogų diagnostikos ir koregavimo galimybių kosmetinėmis priemonėmis ir procedūromis sąsajas su subjektyviai vertinama klientų sveikata. Atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad klientai, kuriems retai kyla arba nesusiduria su inkštirų, odos riebalavimosi, pigmentinių dėmių problemomis, savo sveikatą vertina geriau. Aknė daugumai respondentų sukelia psichologinę įtampą, sunkumų laisvalaikiu / sportuojant, trukdo bendrauti su mylimaisiais, tokie klientai sveikatą vertina blogiau, nei tie, kuriems aknė tokio pobūdžio sunkumų nesukelia arba sukelia retai (p<0,05). Besiskundžiantys akne ir aktyviai spendžiantys šią problemą gydytojo, kosmetologo konsultacijomis, aparatinėmis procedūromis bei specialiomis kosmetinėmis priemonėmis, savo sveikatą vertina geriau. Klientams atliktos trys odos šveitimo procedūros su vaisinėmis alfa hidroksi rūgštimis turėjo teigiamą efektą odos būklei. Analizuojant duomenis apie klientų odos būklę po atliktų procedūrų, nustatyta, kad daugiau nei ketvirtadaliu padidėjo skaičius kli-entų, kuriems buvo diagnozuotas normalus hidratacijos (drėgmės) lygis ir trečdaliu sumažėjo klientų su žemos hidratacijos (drėgmės) lygiu bei 1,5 karto padidėjo skaičius klientų, kuriems buvo diagnozuotas normalus odos ph, lyginant po pirmosios ir trečiosios procedūros. Nustatyti klientų veido odos porų diametro pokyčiai: daugiau nei du kartus sumažėjo klientų skaičius, kuriems diagnozuotos labai atviros odos poros, lyginant po pirmosios ir trečiosios procedūros. Kosmetologo vizualinės diagnostikos metu stebimi odos papulių ir pustulių skaičiaus sumažėjimas. ĮvadasPaprastieji spuogai (acne vulgaris) -odos riebalų liaukos ir viršutinės plauko folikulo dalies uždegimas. Bendrinis šios odos ligos pavadinimas -aknė -dažniausiai apibrėžia spuoguotą, inkštiruotą odą, gali apimti įvairias kūno vietas, kur gausu riebalinių liaukų, būna įvairių sunkumo formų, tai priklauso nuo sergančiojo imuninės sistemos, taikomo gydymo, odos priežiūros, naudojamų kosmetinių bei aparatinių priemonių, ir kitų veiksnių [1,2]. Nors paaugliai nuo šios ligos kenčia dažniausiai, neretai ji pasireiškia ir suaugusiems, sulaukusiems 25-40 metų amžiaus, tai vadinamoji vėlyvoji aknė. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, išsivysčiusių šalių paauglių populiacijoje aknės paplitimas siekia 50-95 proc. (priklauso nuo odos pažeidimų vertinimo metodikos), o vidutinio sunkumo ar sunki aknė nustatoma 20-35 proc. Aknės atsiradimą lemia keli patogeneziniai veiksniai: odos riebalinių liaukų padidėjęs aktyvumas, folikulų hiperkeratozė, Propionibacterium acnes kolonizacija ir uždegiminė reakcija, prie kurios prisideda Staphylococcus aureus [3]...