The article discusses the importance of fostering national identity in preschoolers living abroad and difficulties related to it, also, there is disclosed national identity’s expression of Lithuanian children living in foreign countries. Moreover, the article seeks to substantiate the problem of national identity formation in emigration with reference to research carried out abroad. The aim of this research is to expose the peculiarities of preschool children’s formation of national identity in emigration. The objectives of the research are the following: to ascertain ethnic consciousness of emigrants’ preschool age children; to explore aspects of identification with Lithuanians nation; to learn about the attitude of the parents growing up preschool age children towards Lithuanian identity’s nurturance in emigration. In 2010 there was carried out research which proved that children and their parents quite positively think about possibilities of ethnic identity formation in emigration. The research carried out in 2012 highlighted pretty skeptic attitude of emigrant parents towards Lithuania and Lithuanian identity considering the formation of their children’s ethnic identity.

No abstract

Straipsnyje tėvų edukacija vaikų kūrybiškumui ugdyti šeimoje atskleidžiama per tėvų patirties koncepcijas. Tyrimas atskleidė, kad šeimoms trūksta patirtinio mokymo(si) ir kryptingo konsultavimo, ugdant vaikų kūrybiškumą. Ugdymo įstaigos vangiai kuria partnerystės ryšius su tėvais, jie menkai įtraukiami į tiesioginį vaikų ugdymo(si) procesą. Tyrimo metu išryškėjo nauja galima bendradarbiavimo su šeimomis forma -kūrybinės popietės. Taip pat atskleista esminė tyrimo koncepcija: pedagogų gebėjimas taikyti veiksmingas šeimos ugdymo(si) formas (kūrybines popietes, kitokią patirtinę veiklą), grįstas bendradarbiavimu, dalinimusi informacija ir mokymusi drauge, skatina tėvus domėtis vaikų veikla, padeda stiprinti jų atsakomybę už vaikų ugdymą, garantuojantį sėkmingą įvairių vaiko gebėjimų (tarp jų ir kūrybinių) plėtrą.

Multimodal learning to read and write emphasises the transition from the conception of direct teaching/learning (ability to decode printed text written on the paper) to spontaneous and child-initiated learning in the playful environment, which would originate from the child’s wish to learn, experience and know. Thus, multimodal learning refers to the learning, which employs as many and as diverse ways of education as possible. They aim to promote children’s learning, memorising and comprehension, which most frequently manifest in children’s positive emotions, new experiences, improvement of learning process and its adaptation to creation of child-centred education system and its realisation in practice. The changing attitude towards learning to read and write obviously leads to strengthening of the tradition of multimodal learning in the Lithuanian kindergartens. The working methods and means applied by teachers, which allow creating educational environments taking into consideration individual needs of every child environments, have been undergoing changes. The conducted research revealed that pre-primary education groups provide children with favourable conditions for multimodal learning, which helps them not only to learn to read and write faster but also develop other skills: fine motor skills, thinking, creativity, social skills, etc.

1Lietuvos edukologijos universitetas, Vaikystės studijų katedra, Studentų g. 39, 08106 Vilnius, judita.morkveniene@leu.lt 2 Lietuvos edukologijos universitetas, Vaikystės studijų katedra, Studentų g. 39, 08106 Vilnius, aldona.mazolevskiene@leu.lt Anotacija. Straipsnyje pristatoma ikimokyklinio amžiaus vaikų, netekusių tėvų globos, teisių apsaugos problema. Remiantis mokslinių literatūros šaltinių, teisinių dokumentų analize galima teigti, kad vaikai, netekę tėvų globos, yra itin pažeidžiami, todėl jų teisių apsaugai turi būti skiriama daugiau dėmesio ir garantuota kokybiška vaiko teisių apsaugos institucijų veikla. Teisinės sistemos funkcionavimo ir institucijų, susijusių su vaiko teisių apsauga, veiklos kokybinio tyrimo analizė parodė, kad vaiko teisių apsaugos sistema Lietuvoje funkcionuoja nepakankamai, daugiau dėmesio skiriama vaikų socialinei apsaugai ir integracijai, bet ne jų teisėms ir teisėtiems interesams ginti, įžvelgiama tarpinstitucinio bendradarbiavimo epizodiškumo problemų. Esminiai žodžiai: vaikai, netekę tėvų globos; vaikų apsauga; vaikų teisės. ĮvadasProblemos aktualumas. Nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje įtvirtinta, jog kiekviena valstybė turi sudaryti visas įmanomas galimybes vaiko teisių apsaugai ir jo tolesnei socializacijai užtikrinti. Kaip reglamentuojama Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau tekste -VTK) preambulėje (Valstybės žinios, 1995(Valstybės žinios, , 60-1501, vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas meilę ir supratimą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (Valstybės žinios, 2006(Valstybės žinios, , 72-2688 taip pat numatyta, kad vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vaiko globos (rūpybos) tikslas -užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje