Storosios žarnos vėžys retai metastazuoja į kaulus. Kau­linės metastazės dažniau nustatomos sergantiesiems tie­siosios žarnos vėžiu, išplitusiu į regioninius limfmazgius, turintiems metastazių kituose organuose, dažniausiai plaučiuose. Ne tik storosios žarnos vėžio, bet ir kitų na­vikų atvejais kaulinių metastazių dažniausiai randama stubure, dubens kauluose, rečiau − kituose kauluose, o ypač retai − distaliniuose galūnių kauluose. Metastazėms kauluose nustatyti plačiai taikoma viso kūno kaulų scin­tigrafija, kuri sergantiems storosios žarnos vėžiu nėra dažnai atliekama. Šio tyrimo privalumas yra viso kūno skenavimas bei galimybė atlikti tikslinės vietos RKT/ KT (angl. SPECT/CT). Pristatytas klinikinis atvejis, kai pacientui, sergančiam išplitusiu tiesiosios žarnos vėžiu, atlikus kaulų scintigrafiją metastazės buvo nustatytos ne tik stubure, šlaunikauliuose, bet ir labai retai pasitaikanti metastazė pėdos kauluose. Aprašytas atvejis parodo, kad sergantiems išplitusiu storosios žarnos vėžiu, esant kaulų pažeidimo klinikinių simptomų, tikslinga atlikti kaulų scintigrafiją, o esant netipinei įtariamų metastazių loka­lizacijai, reikalinga jų morfologinė verifikacija.

Straipsnyje pateikti randomizuotų studijų ir apimtinių tyrimų apibendrinimai, leidžiantys gydytojams adaptuoti savo klinikinę praktiką pagal moksliniais įrodymais pagrįstos medicinos gaires. Arterijų embolizacija (AE) taikoma įvairiose klinikinėse situacijose jau ketvirtą dešimtmetį. Akušerijoje ir ginekologijoje AE dažniausiai taikoma, kai yra pogimdyminis kraujavimas, kraujavimas po cezario pjūvio, kraujavimas po ginekologinių operacijų, kraujavimas esant onkologinėms ligoms. Gimdos arterijos embolizacijos (GAE) gydant lejomiomas rezultatai ankstyvu ir vidutiniu laikotarpiu yra daug žadantys ir rodo, kad GAE yra ne mažiau saugi negu chirurginės alternatyvos. GAE mažina simptomus ir yra ypač efektyvi esant dideliam menstruaciniam kraujavimui. Moterims, turinčioms simptomines lejomiomas, GAE turėtų būti apsvarstyta kaip viena gydymo galimybių kartu su tradicinėmis chirurginėmis procedūromis (miomektomija ar histerektomija). Vaisingo amžiaus moterims, kurios nori ar ateityje norėtų pastoti, GAE kaip miomų gydymas turėtų būti siūloma po gerai informuojančios diskusijos ir apsvarstoma kiekvienu konkrečiu atveju. Padidėjusi cezario pjūvio rizika ir nėštumo komplikacijų galimybė turėtų būti suprantamos. GAE procedūra yra kontraindikuojama moterims esant įrodytai esamai ar neseniai buvusiai lyties organų infekcijai, taip pat moterims, kurios nenori histerektomijos dėl bet kokių priežasčių bei kai yra reikšmingų abejonių dėl gerybinės patologijos diagnozės. Pacientės turėtų būti apžiūrėtos ginekologo, prieš gydymą būtina tiksli diagnozė. MRT yra rekomenduojama, bet kaip minimalus reikalaujamas vaizdinis tyrimas yra geros kokybės UG. GAE procedūrą turi atlikti tik tinkamą išsilavinimą ir specializuotą embolizacijų patirtį turintys intervenciniai radiologai. Prieš gydymą turėtų būti nustatytos konkreti tiek ginekologų, tiek radiologų atsakomybė, ji turėtų būti išdėstyta atitinkamame ligoninės protokole. Pacientė turi turėti atsakingą gydytoją visą gulėjimo ligoninėje laiką. Turėtų būti nustatyti kruopštūs stebėjimo („follow-up“) protokolai. Šios rekomendacijos skirtos tiek viešosioms, tiek privačioms gydymo įstaigoms. Sutrumpinimai. GAE – gimdos arterijos embolizacija, MRT – magnetinio rezonanso tomografija, UG – ultragarsinis tyrimas.

Straipsnio tikslas – nustatyti transtorakalinės stulpelinės plaučių darinių biopsijos kompiuterinės tomografijos kontrolėje efektyvumą tiriant plaučių darinių kilmę bei įtaką tolimesnei gydymo taktikai. Straipsnyje apžvelgiamos 2014 metais Klaipėdos universitetinėje ligoninėje tirtų bei gydytų pacientų, kuriems, nustačius periferinius plaučių darinius, diagnozės patikslinimui, darinių kilmei nustatyti atliktos transtorakalinės stulpelinės plaučių periferinių darinių biopsijos kompiuterinės tomografijos kontrolėje, aptariami histologinių tyrimų rezultatai bei jų įtaka tolimesnei gydymo taktikai (chirurginio, chemoterapinio ir spindulinio gydymo požiūriu), ligos prognozei. Gautos išvados palygintos su literatūros duomenimis.

Reikšminiai žodžiai: gimdos miomos, fibromos, lejomiomos, gimdos arterijų embolizacija. Darbo tikslas. Įvertinti gimdos arterijų embolizacijos, taikomos gydyti gimdos miomas, dažnį ir rezultatus. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai analizuotos 2008–2015 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikose, Respublikinėje Vilniaus universiteninėje ligoninėje ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydytų moterų ligos istorijos (n = 13), kurioms buvo taikyta gimdos arterijų embolizacija (GAE) simptominėms gimdos lejomiomoms gydyti. Gimdos lejomiomos diagnozė (TLK D25) buvo patvirtinta ultragarsiniu arba magnetinio rezonanso tyrimu ir ginekologiniu ištyrimu. Atlikta moterų anketinė apklausa siekiant įvertinti jų pasitenkinimą procedūra ir gimdos miomų simptomatikos dinamiką po procedūros. Rezultatai. Prieš gimdos arterijų embolizaciją 61,5 proc. moterų buvo nustatyta anemija. Visos moterys prieš procedūrą skundėsi gausiomis ir skausmingomis menstruacijomis (p < 0,05), beveik pusei (46,2 proc.) pasireiškė spaudimo jausmas pilvo srityje. Vertinant ultragarsinio tyrimo duomenis po atliktos embolizacijos, 76,9 proc. atvejų miomų dydis sumažėjo. Pakartotinos procedūros nereikėjo nė vienai pacientei. Visos apklaustos pacientės procedūrą vertina teigiamai. Po gimdos arterijų embolizacijos skausmingos, gausios mėnesinės, spaudimo jausmas pilvo srityje visoms sumažėjo. Tik 1 iš 8 moterų, kurioms prieš embolizaciją buvo nustatyta anemija, ji išliko ir po procedūros. Išvados. Gimdos miomų gydymas atliekant gimdos arterijų embolizaciją net didžiausiose ir pažangiausiose Lietuvos ligoninėse yra taikomas retai. Visos moterys procedūrą įvertino teigiamai. Po gimdos arterijų embolizacijos 76,9 proc. atvejų miomos dydis sumažėjo ir tik 7,6 proc. tiriamųjų vėliau prireikė operacinio gydymo.