Storosios žarnos vėžys retai metastazuoja į kaulus. Kaulinės metastazės dažniau nustatomos sergantiesiems tiesiosios žarnos vėžiu, išplitusiu į regioninius limfmazgius, turintiems metastazių kituose organuose, dažniausiai plaučiuose. Ne tik storosios žarnos vėžio, bet ir kitų navikų atvejais kaulinių metastazių dažniausiai randama stubure, dubens kauluose, rečiau − kituose kauluose, o ypač retai − distaliniuose galūnių kauluose. Metastazėms kauluose nustatyti plačiai taikoma viso kūno kaulų scintigrafija, kuri sergantiems storosios žarnos vėžiu nėra dažnai atliekama. Šio tyrimo privalumas yra viso kūno skenavimas bei galimybė atlikti tikslinės vietos RKT/ KT (angl. SPECT/CT). Pristatytas klinikinis atvejis, kai pacientui, sergančiam išplitusiu tiesiosios žarnos vėžiu, atlikus kaulų scintigrafiją metastazės buvo nustatytos ne tik stubure, šlaunikauliuose, bet ir labai retai pasitaikanti metastazė pėdos kauluose. Aprašytas atvejis parodo, kad sergantiems išplitusiu storosios žarnos vėžiu, esant kaulų pažeidimo klinikinių simptomų, tikslinga atlikti kaulų scintigrafiją, o esant netipinei įtariamų metastazių lokalizacijai, reikalinga jų morfologinė verifikacija.
Raktažodžiai: hemangioblastoma, netipinė eiga, chirurginis gydymas. SantraukaHemangioblastomos yra reti, gerybiniai lėtai augantys kraujagysliniai centrinės nervų sistemos navikai, kurie dažniausiai lokalizuojasi smegenėlėse, smegenų kamiene ir nugaros smegenyse. Jie sudaro 1-3% visų centrinės nervų sistemos navikų ir 7-10% pirminių užpakalinės daubos navikų tarp suaugusių žmonių. Hemangioblastomos 70-80% atvejų auga sporadiškai, o likę atvejai yra sudedamąja von Hippel -Lindau ligos dalimi. Sporadinės hemangioblastomos nelinkę recidyvuoti po chirurginio pašalinimo, o von Hippel -Lindau sindromo atvejais navikai neretai atauga ir išplinta. Klinikiniai simptomai priklauso nuo navikų lokalizacijos, dydžio ir sukeltos smegenų edemos. Smegenėlių -smegenų kamieno hemangioblastomos dažniausiai sukelia galvos skausmus, ataksiją, diskoordinaciją, disfagiją, pykinimą ir vėmimą. Spinalinės hemangioblastomos gali pasireikšti stuburo ir kojų skausmais, jutimų sutrikimais ir paralyžiais. Čia pateikiamas netipinės eigos hemangioblastomos klinikinis atvejis: besikartojantis naviko recidyvavimas po jo chirurginio pašalinimo, naviko metastazavimas į spinalinį kanalą ir greitas jo augimas, ryškios smegenų vandenės išsivystymas. ĮvadasHemangioblastoma yra nepiktybinis, lėtai augantis kraujagyslinės kilmės centrinės nervų sistemos navikas, dažniausiai nustatomas smegenėlėse, smegenų kamiene ir nugaros smegenyse [1][2][3][4][5][6][7]. Hemangioblastoma vystosi iš hemangioblastų, todėl gali plisti su krauju ar transformuotis į pirmines endotelines ląsteles [2].Hemangioblastomos sudaro 1-3% visų pirminių centrinės nervų sistemos (CNS) navikų, 2-6% -nugaros smegenų navikų, bei 7-10% pirminių užpakalinės kaukolės daubos navikų [1,[4][5][6].Hemangioblastomos gali būti pirminės arba susiję su Von Hippel-Lindau (VHL) liga. Pirminės hemangioblastomos dažniausiai diagnozuojamos suaugusiems žmonėms penktame dešimtmetyje; jos būna pavienės ir diagnozės nustatymo metu būna simptominės dėl naviko progresavimo, aplinkinės smegenų edemos ar naviko sukeltos cistos formavimosi [13]. Daugumai sergančiųjų nustatomos cistinės hemangioblastomos su intramuraliniu naviko komponentu ar be jo. Jos visada turi aiškias ribas ir gerai skiriasi nuo nervinio audinio [14][15]. Von Hippel-Lindau (VHL) liga yra autosominiu dominantiniu būdu paveldima liga, susijusi su von Hippel-Lindau tumoro supresoriaus geno, esančio 3 chromosomoje, mutacija, kuri sukelia įvairių lokalizacijų navikų vystymąsi [4]. Tai paveldima šeiminė navikinė liga, kuri nustatoma -1 iš 36,000 naujagimių [4,[16][17]. Dažniausiai tai centrinės nervų sistemos ir tinklainės hemangioblastomos, inkstų šviesialąs-telinė karcinoma ir feochromocitoma ar paragangliomos. Esant šiai ligai dažnai nustatomos įvairios cistos, ypač kasos ir inkstų, endolimfos maišelio navikai, sėklidės prielipo ir plačiojo gimdos raiščio cistoadenomos, kasos cistoadenomos ir neuroendokrininiai navikai [4,17].Literatūros duomenimis, centrinės nervų sistemos hemangioblastomos dažniausiai būna sporadinės, o 20-30% atvejų nustatomo...
Highlights Ileal diverticulum rarely causes pelvic abscess. Pelvic abscess rarely causes thigh phlegmon. Rupture of presacral abscess to extra-pelvic site carries high mortality. Intrapelvic pathology has to be considered in patients with thigh phlegmon.
scite is a Brooklyn-based organization that helps researchers better discover and understand research articles through Smart Citations–citations that display the context of the citation and describe whether the article provides supporting or contrasting evidence. scite is used by students and researchers from around the world and is funded in part by the National Science Foundation and the National Institute on Drug Abuse of the National Institutes of Health.
customersupport@researchsolutions.com
10624 S. Eastern Ave., Ste. A-614
Henderson, NV 89052, USA
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Copyright © 2025 scite LLC. All rights reserved.
Made with 💙 for researchers
Part of the Research Solutions Family.