The accelerating implementation of innovations in business "drags" the enterprise management teams into a chain of constant changes which requires rapid adaptation to the process of changes, becoming a routine. Development as an issue of a systemic qualitative change and of the increasing internal organisational potential is one of the most important issues in the advancement of modern organisations. The article introduces to the opportunities of the management team development as one of the main activity trends seeking to ensure the possibility of successful team management, continuous improvement of the members, and increasing competitiveness of the organisation. Upon conducting qualitative research in a Klaipėda region furniture manufacturing company, its findings, i. e. the opportunities of the management team development are presented: to encourage all the members of the management team to become leaders; to identify the goals of the personality and the competences development; to find out which competences each member wants to improve and to allow them to undertake additional activities that would enable the improvement of those competences; to set the operational goals for the members which would also allow (help) them to pursue their personal goals; to coordinate the values of the organisation and the team members on the basis of needs, when the need for self-realisation prevails over their hierarchy; to give more responsibility to the team members who wish and seek it; and to authorise each member of the team to resolve comnflicts independently.

The article discusses specific aspects of leadership of the first level manager (FLM) in workgroup together with issues of his development as a leader. Leaders work is more effective when their skills correspond with management level. Importance of leadership skills for the first level manager indicates that learned skills are the most important for effective leadership. Applying R. L. Katz (1955) three-skills approach a survey was made in two manufacturing companies on specific skills of the first level managers-leaders and formation of leadership competence through skills and dynamics of skills. It can be highlighted that comparison of discrepancies in evaluations of the first level manager's skills and dynamics of skills shows in what groups the first level managers are leaders, and in what they are not. Keywords: the first level managers, leaders, leadership, skills, workgroups.Straipsnyje aptariama žemiausiojo lygmens vadovo lyderystės specifika darbo grupėje bei jo kaip lyderio formavimo klausimai. Lyderiai dirba veiksmingiau, kai jų įgūdžiai atitinka valdymo lygį. Žemiausiojo lygmens vadovo lyderio įgūdžių reikšmė nurodo, kad veiksmingai lyderystei pasiekti svarbiausi yra išmokti įgūdžiai. Panaudojus R. L. Katz (1955) trejopų įgūdžių modelį atliktas tyrimas apie dviejų gamybos įmonių žemiausiojo lygmens vadovui lyderiui darbo grupėje būdingus bruožus ir jų formavimą per įgūdžius bei įgūdžių kaitą. Galima teigti, kad palyginus žemiausiojo lygmens vadovo įgūdžių ir įgūdžių kaitos įverčių skirtumus galima nuspręsti, kuriose grupėse žemiausiojo lygmens vadovai yra lyderiai, o kuriose ne. Raktiniai žodžiai: žemiausiojo lygio vadovai, lyderiai, lyderystė, įgūdžiai, darbo grupės. Nijolė PETKEVIČIŪTĖ Algirdas gIEDRAITIS

No abstract

Klaipėdos universitetas (Lietuva)ANOTACIJA Straipsnyje nagrinėjama gamybos proceso kontrolės sistema gamybos įmonėje. Galimų netikslumų priežastys gamybos procese daž-niausiai nustatomos remiantis vadovų patirtimi ar atliktais skaičiavimais. Nepakankamas dėmesys šiai sričiai gali lemti negebėjimą prisitaikyti kintančioje verslo aplinkoje. Atlikus kiekybinį tyrimą gamybos įmonėje ir apklausus 7 vadovus bei 20 vykdytojų, kurie dalyvauja gamybos procese, aptikta nemažai problemų šiose srityse: atsargų kritinių kiekių apskaita, žmogiškųjų išteklių valdymas, darbuotojų kaita (karjeros galimybės), gamybos užduočių rengimas, darbuotojų veiklos rezultatai ir kt. Neatsižvelgus į šiuos tyrimo rezultatus gamybos įmonė gali neatsilaikyti konkurencinėje kovoje ir bus priversta bankrutuoti. Siekiant pagerinti situaciją rekomenduojama gamybos proceso kontrolės sistema, nukreipta į rezultatus: reguliuoja tarpusavyje susijusias funkcijas, pradedant gaminamos produkcijos kiekio nustatymu, kokybės reikalavimais, būtinų dokumentų rengimu, produkcijos gamybos tvarkaraščių sudarymu, žaliavų / medžiagų poreikio planavimu, kuris susijęs su gamybos proceso organizavimu ir kokybiškos produkcijos patekimo į sandėlį kontrole. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: kontrolė, gamybos procesas, kontrolės sistema, gamybos įmonė.JEL KLASIFIKACIJA: M12, R11 DOI: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v15i1.978 Įvadas Gamybos procesų valdymas glaudžiai susijęs su kontrolės sistemos galimybėmis, siekiant, kad vartotojui skirtos prekės (ar paslaugos) būtų gaminamos pagal sutartą specifikaciją, kainą ir laikantis nustatyto grafiko. Gamyba turi būti lanksti, atsižvelgiant į veiksnius, kurie veikia patį procesą. Gamybos procesas apima ir transformuoja įvairius išteklius, kurie naudojami produktui pagaminti (ar paslaugai atlikti), taip sukuriant pridėtinę vertę gamybos įmonei. Kitaip tariant, kiekviena sistema gamybos įmonėje turi gebėti greitai reaguoti į rinkos poreikius, prisitaikyti prie pokyčių savo aplinkoje ir surasti rizikos bei pelno požiūriu optimalią vystymosi strategiją. Taigi gamybos įmonė turi optimaliai naudoti išteklius ir pasiekti nustatytą tikslą. Gamybos įmonių valdymo procese neįmanoma visada veikti taip, kaip buvo suplanuota, ar tikėtis, kad darbai bus atliekami taip tiksliai, kaip nori vadovas. Kyla poreikis susieti turimų išteklių, įrenginių ir kitų duomenų apdorojimo bei valdymo įrankius į vieną sistemą, kuri leistų efektyviau valdyti gamybos procesus. Todėl vykdant gamybos proceso kontrolę galima išvengti didesnių nuostolių, sumažinti gamybos laiko apskaitos klaidas, padidinti gamybos našumą.

The establishment of startups in regions have many problems, which reasons are not just their versatility and direct links to the innovation, but also and problems of management. This process include synthesis of optimal technology and/or commercialization of innovation in market, fastly growing position and resources continuity. This is reason, why purpose of this research are: after creating regional model of establishment of startups verificate him in Klaipėda region. This research are made of too stage: creating regional model of startups establishment, setting of structural factors and verifying a created regional model trought research of 6 expert's. Created regional model of startups establishment allow combining the regional entrepreneurship of Lithuania and the factors of the external environment compatibility of Klaipeda region. Startups increase competitiveness of regions and give guarantess for work, which reason are their innovativeness, orientation to the rapid growth and requirements of financial guarantees. For more expansive establishment of startups must be disposed identifieded problems and relevant to the gived recommendation to creating a favorable atmosphere of entrepreneurship.