Background Ewing’s sarcoma usually presents in paediatric patients with its primary location being bone tissue. Nevertheless, we present such an adult case which arises from the small intestine. We registered thirty one cases of such origin published so far excluding ours. Case presentation We report a case of 30 year old female who was admitted due to the persistent anaemia. Whole body computed tomography scan revealed abdominal mass in her left upper abdominal compartment. Surgery on the mass originating from jejunum was performed, although due to extremely complicated postoperative period and rapid dissemination no additional therapy had been performed. The tumour was positive for CD99, ERG, CD56, Synaptophysin, PanCK, Cam5.2. Conclusion Extraosseus Ewing’s sarcoma is extremely rare entity, with poor prognosis.

Aim The aim of our study was to scrutinize diagnostic and treatment factors that may contribute to the low survival rate from anorectal melanoma while adding 17 more cases to the global research database. Method We carried out a retrospective analysis of 17 cases of anorectal melanoma treated at a single institution from 2000 to 2020. Data on patient age, sex, complaints, treatment and survival as well as tumour size, resection margins, histological and immunohistochemical features were assessed. Results The median age of patients was 72 ± 12.49 (45–92) years. Most of the patients were women (n = 11, 64.71%). Three (17.65%) patients underwent no radical treatment. Of eight patients treated initially with radical surgery (either total mesorectal excision or abdominoperineal resection), six (75%) were found to have positive lymph nodes. Mean survival was 20 ± 23.46 (1–84) months. The average diameter of the resected tumours was 5.43 ± 3.02 cm (1.3–10 cm). Most tumours had epithelioid or spindle cell morphology and were positive for one or more melanocytic markers (S100, HMB‐45 or MITF). More than half of the tumours contained no or very little melanin pigment. None of the tumours had significant lymphocytic infiltration. Three tumours showed positivity for keratins (PANCK or CAM5.2) and one tumour showed positivity for C‐KIT stain. Conclusion An aggressive surgical approach may have an effect on survival in most early stages while more advanced disease benefits from a more conservative approach. Attention to sentinel lymph nodes and further systemic research into therapy is required. For now, treatment and diagnostic modalities seem to be inconsistent, requiring further investigation to elucidate common points.

Darbo tikslai buvo ištirti virusinio C hepatito ir prieš transplantaciją buvusių kepenų ligos komplikacijų įtaką pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija bei įvertinti pacientų po kepenų transplantacijos gyvenimo kokybę ir palyginti ją su bendrosios populiacijos gyvenimo kokybe. Anketinė apklausa atlikta 2013–2014 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Tyrime dalyvavo 25 pacientai (21–64 metų amžiaus), kuriems 2005– 2013 m. atlikta ortotopinė kepenų transplantacija. Naudota trumpa sveikatos apklausos forma (SF–36) ir Hospitalinė nerimo ir depresijos skalė (HADS). Pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, gyvenimo kokybės vertinimas buvo palygintas sergančiųjų virusiniu C hepatitu ir juo nesergančiųjų pacientų grupėse. Taip pat įvertinta, kokią reikšmę gyvenimo kokybės vertinimui turėjo prieš kepenų transplantaciją buvusios kepenų ligos komplikacijos bei palyginta recipientų gyvenimo kokybė su publikuotais bendrosios populiacijos gyvenimo kokybės vertinimo duomenimis. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel ir SPSS 17.0 programas. Grupių duomenų skirtumų patikimumas nustatytas pagal Stjudent‘o t ir Mann-Whitney testus. Tiriamieji aukštais balais vertino pagerėjusius socialinius ryšius (80,7±21,29 balai), sumažėjusį veiklos apribojimą dėl emocinių veiksnių (77,16±35 balai). Blogiau vertino veiklos apribojimą dėl fizinės būklės (61,2±40,5 balai), bendrąją sveikatą (62,28±26,23 balais) ir energingumą/gyvybingumą (68,4±16,88 balai). Kepenų recipientų vertinimas pagal HAD skalę rodo, kad vyrauja normalus nerimas (5,84±4,57 balo), normali nuotaika (3,2±3 balo) ir normali emocinė būklė (9,04±7,23 balo). Virusinio C hepatito grupės tiriamųjų bendrasis sveikatos vertinimas, palyginti su nesergančiais juo grupės duomenimis, yra statistiškai patikimai prastesnis (p=0,026), taip pat blogiau vertinta emocinė būsena (p=0,043). Nustatyta, kad pacientai, patyrę komplikacijų prieš kepenų transplantaciją, po jos statistiškai patikimai (p=0,01) geriau vertino fizinį aktyvumą ir socialinius ryšius (p=0,004). Palyginus tiriamosios grupės ir bendrosios populiacijos gyvenimo kokybės vertinimą, nestebėta statistiškai patikimų skirtumų nė vienoje gyvenimo kokybės srityje. Tyrimo rezultatų duomenimis, kepenų recipientų gyvenimo kokybės vertinimas beveik nesiskiria nuo bendrosios populiacijos, tiek fizinė, tiek emocinė sveikata po kepenų transplantacijos vertinama blogiau sergant virusiniu C hepatitu. Pacientai, kuriems prieš transplantaciją pasireiškė kepenų ligos komplikacijos, po transplantacijos labiau vertina pagerėjusią gyvenimo kokybę, stebimas jų didesnis fizinis aktyvumas ir geresni socialiniai ryšiai.