Background. End-stage liver disease associated with hepatitis C virus (HCV) infection has become one of the leading indications for liver transplantation. The effect of HCV infection on patients and long-term graft survival after orthotopic liver transplantation is well known. The aim of this study was to evaluate the impact of HCV infection on early post-liver transplantation complications and early graft function. Materials and methods. Between July 2005 and February 2015 60 cadaveric orthotopic liver transplantations were performed in 58 adult patients at the Vilnius University Hospital Santariškių Clinics. We retrospectively reviewed our low-volume liver transplant center experience. To evaluate the changes that occurred in HCV-positive and HCV-negative transplant recipients, the study population was divided into two groups according to their HCV status. Statistical analysis was performed using the Microsoft Excel and SPSS 20.0 program. Group differences and data reliability were determined by the Student’s t-test. Results. For 21 patients (35%) the indication for liver transplantation was end-stage liver disease due to HCV infection and for 39 patients (65%) there was another (non-HCV infection) indication. Overall, 29 patients (48%) have developed early biliary and/or vascular complications after transplantation: vascular complications were observed in 17 patients (28%) and biliary complications were observed in 12 patients (20%). Early graft function was good or fair in 52 patients (87%), primary dysfunction was observed in 8 (13%) patients. Conclusions. The incidence of early post-transplant complications and early graft dysfunction had no statistically significant difference according to the patient’s HCV status.

Darbo tikslai buvo ištirti virusinio C hepatito ir prieš transplantaciją buvusių kepenų ligos komplikacijų įtaką pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija bei įvertinti pacientų po kepenų transplantacijos gyvenimo kokybę ir palyginti ją su bendrosios populiacijos gyvenimo kokybe. Anketinė apklausa atlikta 2013–2014 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Tyrime dalyvavo 25 pacientai (21–64 metų amžiaus), kuriems 2005– 2013 m. atlikta ortotopinė kepenų transplantacija. Naudota trumpa sveikatos apklausos forma (SF–36) ir Hospitalinė nerimo ir depresijos skalė (HADS). Pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, gyvenimo kokybės vertinimas buvo palygintas sergančiųjų virusiniu C hepatitu ir juo nesergančiųjų pacientų grupėse. Taip pat įvertinta, kokią reikšmę gyvenimo kokybės vertinimui turėjo prieš kepenų transplantaciją buvusios kepenų ligos komplikacijos bei palyginta recipientų gyvenimo kokybė su publikuotais bendrosios populiacijos gyvenimo kokybės vertinimo duomenimis. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel ir SPSS 17.0 programas. Grupių duomenų skirtumų patikimumas nustatytas pagal Stjudent‘o t ir Mann-Whitney testus. Tiriamieji aukštais balais vertino pagerėjusius socialinius ryšius (80,7±21,29 balai), sumažėjusį veiklos apribojimą dėl emocinių veiksnių (77,16±35 balai). Blogiau vertino veiklos apribojimą dėl fizinės būklės (61,2±40,5 balai), bendrąją sveikatą (62,28±26,23 balais) ir energingumą/gyvybingumą (68,4±16,88 balai). Kepenų recipientų vertinimas pagal HAD skalę rodo, kad vyrauja normalus nerimas (5,84±4,57 balo), normali nuotaika (3,2±3 balo) ir normali emocinė būklė (9,04±7,23 balo). Virusinio C hepatito grupės tiriamųjų bendrasis sveikatos vertinimas, palyginti su nesergančiais juo grupės duomenimis, yra statistiškai patikimai prastesnis (p=0,026), taip pat blogiau vertinta emocinė būsena (p=0,043). Nustatyta, kad pacientai, patyrę komplikacijų prieš kepenų transplantaciją, po jos statistiškai patikimai (p=0,01) geriau vertino fizinį aktyvumą ir socialinius ryšius (p=0,004). Palyginus tiriamosios grupės ir bendrosios populiacijos gyvenimo kokybės vertinimą, nestebėta statistiškai patikimų skirtumų nė vienoje gyvenimo kokybės srityje. Tyrimo rezultatų duomenimis, kepenų recipientų gyvenimo kokybės vertinimas beveik nesiskiria nuo bendrosios populiacijos, tiek fizinė, tiek emocinė sveikata po kepenų transplantacijos vertinama blogiau sergant virusiniu C hepatitu. Pacientai, kuriems prieš transplantaciją pasireiškė kepenų ligos komplikacijos, po transplantacijos labiau vertina pagerėjusią gyvenimo kokybę, stebimas jų didesnis fizinis aktyvumas ir geresni socialiniai ryšiai.

Objectives. In the past decade researchers are presenting indirect non-invasive serum markers for liver fibrosis and cirrhosis evaluation. Our aim was to evaluate effectiveness in staging advanced liver disease when using transient elastography and nine non-invasive serum markers: APRI, FIB-4, ASPRI, LSPS, P2/MS, FibroQ, Fibro-α, Pohl, CDR. Methods. 162 patients with hepatitis C infection were included in this study. Patients were divided in two groups, regarding histopathologic results: advanced liver fibrosis and cirrhosis. The following laboratory measures were obtained in all patients: ALT, AST, albumin, total bilirubin, alkaline phosphatase, gamma glutamyl transferase, INR, hemoglobin, platelet count, alfa fetoprotein, segmented neutrophils count and percentage and monocytes percentage. Transient elastography and nine non-invasive serum markers – APRI, FIB-4, ASPRI, LSPS, P2/MS, FibroQ, Fibro-α, Pohl, CDR  –  were compared with the  results of the  histopathological examination. A statistical analysis was done using the Student t-test, the Spearman’s rank correlation and the area under receiver-operating characteristic curves (AUROCs). Results. All nine non-invasive markers correlated significantly with the liver fibrosis stage (P < 0.001). Patients with liver cirrhosis had significantly higher ASPRI, LSPS, FIB-4, FibroQ, APRI, Fibro-α, Pohl and transient elastography scores in comparison with significant fibrosis (P < 0.05). The Pohl score indicated cirrhosis in 45.6% of cirrhotic patients, whereas it was positive in only 5.7% of non-cirrhotic patients (P < 0.05). P2/MS and CDR markers showed no significant difference between fibrosis and cirrhosis groups. The LSPS non-invasive marker showed the highest diagnostic efficiency for liver cirrhosis diagnosis, when using the cutoff score ≥0.99 (sensitivity 86.96%, specificity 85.71%, positive predictive value 88.9%, negative predictive value 83.3%). Transient elastography also showed high efficiency for liver cirrhosis diagnosis: using a  cutoff value of ≥12  (kPa), sensitivity, specificity, positive and negative predictive values were 84.78, 80.00, 84.8 and 80.0%, respectively. Conclusions. In our study the most efficient for liver cirrhosis diagnosis were the LSPS non-invasive serum marker and transient elastography.