No abstract

Įvadas. 2020 kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė Covid-19 pandemiją, kuri užklupo daugelį sveikatos sistemų nepasiruošusias, sveikatos įstaigoms teko perskirstyti turimus išteklius Covid-19 pacientams. Tyrimo tikslas – įvertinti planinių ortopedinių traumatologinių paslaugų prieinamumo pokyčius Covid-19 pandemijos metu. Metodai. Retrospektyvus tyrimas, kurio populiacija buvo vieno ortopedo traumatologo planingai konsultuoti ir operuoti pacientai LSMU Kauno ligoninės Chirurgijos klinikoje (Hipodromo g. 13) nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2020 lapkričio 9 dienos. Tiriamieji buvo suskirstyti į 3 grupes, kurios buvo palygintos tarpusavyje: G1 – operacijos iki pirmojo karantino Lietuvoje (2020 m. kovo 16 d.) (143 pacientai); G2 – pacientai, kurių pirmoji planinė ortopedo traumatologo konsultacija buvo iki 2020 kovo 16 d., o operacija po šios datos (44 pacientai); G3 – tiriamieji, kurių pirmoji planinė ortopedo traumatologo konsultacija ir operacija buvo po 2020 kovo 16 d. (61 pacientas). Statistinė analizė atlikta naudojant IBM SPSS statistinės įrangos paketo 26 versiją. Rezultatai. Nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2020 m. kovo 15 d. ortopedas traumatologas atliko 1547 planines konsultacijas ir 225 planines operacijas, o nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. lapkričio 9 d. 812 planinių konsultacijų ir 127 planines operacijas. Vidutinis operacijų (3,6±1,4) ir konsultacijų (17,6±1,6) skaičius per darbo dieną operacinėje ir poliklinikoje prieš pirmąjį karantiną Lietuvoje buvo statistiškai reikšmingai didesnis, nei po karantino: atitinkamai 3,0±1,0 (p=0,035) ir 13,5±2,0 (p<0,001). G2 grupės pacientų laukimo laiko nuo pirmos konsultacijos iki antros (p=0,001ab, p<0,001bc), nuo traumos iki operacijos (p=0,004ab, p<0,001bc) ir nuo pirmos konsultacijos iki operacijos (p<0,001ab, p<0,001bc) medianos buvo statistiškai reikšmingai didesnės, lyginant su G1 ir G3 grupėmis. G1 grupės laukimo laiko mediana nuo traumos iki operacijos (p=0,036ac) ir nuo pirmos konsultacijos iki operacijos (p=0,006ac) buvo statistiškai reikšmingai didesnė, negu G3 grupės. Išvados . Ortopedo traumatologo planinių konsultacijų ir operacijų skaičius nuo pirmojo karantino Lietuvoje paskelbimo pradžios (2020 m. kovo 16 d.) iki antrojo karantino Lietuvoje pradžios (2020 m. lapkričio 9 d.) buvo beveik dvigubai mažesnis, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu prieš karantiną. Atnaujinus planines ortopedines traumatologines paslaugas po pirmojo karantino Lietuvoje, pacientų srautas buvo mažesnis negu iki karantino, todėl sutrumpėjo laukimo laikas nuo traumos ir pirmos planinės ortopedo traumatologo konsultacijos iki operacijos. Pacientai, kuriems pirmoji planinė ortopedo traumatologo konsultacija buvo atlikta prieš karantiną, o operacija po jo, ilgiau laukė nuo pirmos konsultacijos iki antros, nuo traumos ir pirmos konsultacijos iki operacijos, lyginant su tais, kurie buvo operuoti iki karantino ar gavo pirmąją konsultaciją ir buvo operuoti po karantino.

Background: Limited data exists addressing the daily use of anticoagulants for atrial fibrillation (AF) and atrial flutter (AFL) patients before and after electrical cardioversion (ECV) or catheter ablation procedures. The purpose of the study was to evaluate the appropriateness of anticoagulant therapy. Methods: We evaluated the prescribed dosage of anticoagulant therapy for 257 non-valvular AF and AFL patients scheduled for ECV or catheter ablation and the appropriateness of periprocedural anticoagulation according to European Society of Cardiology (ESC) AF Guidelines. The statistical analysis was performed using IBM SPSS Statistics software (v.26.0). Results: The majority of the patients (84%) used nonvitamin K antagonist oral anticoagulants (NOACs) for pre-procedural anticoagulation. An intervention was not performed for 12.2% of warfarin users because of insufficient hypocoagulation, while anamnesis of patients’ missed doses with a possibility of inadequate hypocoagulation occurred only in 1.9% of patients on NOACs. The odds of having insufficient pre-procedural hypocoagulation were 7.4 times higher for warfarin users compared to the NOACs group (p=0.001, OR=7.4). An incorrect NOAC dose was assigned to 22 (8.6%) patients. Rivaroxaban was the most prescribed NOAC and this group of patients had the highest percentage of incorrect dosage according to the ESC guidelines. Conclusions: Mistakes of prescribing the dosage of anticoagulant therapy are common. The majority of the patients in the study were prescribed with NOACs before and after ECV or catheter ablation procedures. Warfarin users had higher odds of the intervention not being performed and not reaching sufficient hypocoagulation prior to the procedure compared to NOACs users.