The paper deals with the short-term forecasting of wind speed for the Laukžemė wind farm (Lithuania) using time series approach. The ARIMA model was selected and its best structure determined using the historical wind speed data (4 months) and varying both learning interval (3-5 days) of the model and the factual data averaging time (1-6 hours). The accuracy of forecasting was evaluated in terms of RMSE and absolute error. The forecasting results for 39 consecutive time intervals with 6-48 hourly forecasts are presented and discussed.

No abstract

Lietuvos energetikos institutas, Sistemų valdymo ir automatizavimo laboratorija, Breslaujos g. 3, LT-44403 KaunasEl. paštas Virginijus.Radziukynas@lei.lt Straipsnyje apžvelgiami išmaniųjų tinklų plėtros ypatumai. Aptariama išmaniojo tinklo kaip šiuolaikinio pažangaus elektros tinklo samprata ir ateities vizija, apžvelgiami jo diegimo teisinio reglamentavimo aspektai, parodoma, kad dabartiniame raidos etape vyrauja bandomieji išmaniųjų tinklų projektai. Pažymima, kad iš-maniųjų tinklų kūrimas šiuo metu Europoje vyksta kaip natūralus techninės pažangos procesas, o ne kaip privalomos politikos vykdymas. Pateikiama bendra išmaniųjų tinklų plėtros schema, susidedanti iš bandomųjų ir infrastruktūros projektų, ir jos finansavimo šaltiniai. Apžvelgtos išmaniųjų technologijų taikymo Lietuvos perdavimo ir skirstymo tinkluose perspektyvos. Išnagrinėta, kokią naudą elekt ros vartotojams, tinklų operatoriams, verslui ir visuomenei gali atnešti išmaniųjų tinklų plėtra. Teigiama, kad Lietuvoje diegiama Sumanios specializacijos programa yra perspektyvi ir gali veiksmingai prisidėti prie Lietuvos mokslo ir verslo pastangų derinimo ir abipusiškumo stiprinimo diegiant išmaniuosius tinklus Lietuvoje. Daroma išvada, kad Lietuvoje atsiras daugiau įmonių (aukštųjų technologijų srityje), kurios kurs ir gamins "lietuviškus" išmaniųjų tinklų / technologijų sprendimus ir prisidės prie Europos Komisijos rekomendacijos kurti daugiau aukštesnės pridėtinės vertės produktų.Raktažodžiai: išmanieji tinklai, perdavimo tinklas, skirstomasis tinklas, bandomieji projektai, išmaniosios technologijos, elektros vartotojas, teisinis reglamentavimas ĮVADASIšmanusis tinklas -nauja elektros tinklo raidos pakopa. Nors šios sąvokos turinys įvairuoja ir dar nėra nusistovėjęs, bet bendra prasme jis visuotinai suprantamas kaip modernus elektros tinklas. Modernumas žymi, kad tinkle naudojama daug išmaniųjų technologijų, pirmiausia skaitmeninių. Tai informacijos ir ryšių technologijos (IRT), atliekančios automatinio valdymo, stebėsenos ir savikontrolės funkcijas.Išmanumo esmė -naudojama daug kompiuterinės logikos: valdiklių, analizatorių, stebiklių, jutiklių, kurie tarpusavyje komunikuoja ir koordinuoja savo sprendimus bei veiksmus. Išmanusis tinklas tampa panašus į dvilypį tinklą, apimantį fizinį (elektros, dujų) ir informacinį tinklus. Pirmuoju teka energijos srautai, antruoju persiunčiami signalai ir duomenų srautai.Šiandien į išmaniuosius pertvarkomi elektros ir dujų perdavimo bei skirstymo tinklai, kuriuose diegiamos išmaniosios apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemos, gebančios užtikrinti patikimą ir efektyvų energetikos sistemos darbą. Tikėtina, kad ateityje išmanesnėmis taps ir kitos tinklinės sistemos (šildymo ir vandentiekio tinklai), vis didesnę įtaką įgis telekomunikacijų technologijos. Tik iš-maniųjų elektros tinklų infrastruktūroje efektyviai

No abstract

The paper analyses the performance results of the recently developed short-term forecasting suit for the Latvian power system. The system load and wind power are forecasted using ANN and ARIMA models, respectively, and the forecasting accuracy is evaluated in terms of errors, mean absolute errors and mean absolute percentage errors. The investigation of influence of additional input variables on load forecasting errors is performed. The interplay of hourly loads and wind power forecasting errors is also evaluated for the Latvian power system with historical loads (the year 2011) and planned wind power capacities (the year 2023).