No abstract

ĮVADASIeškant naujų edukacinių galimybių kurti mokymosi aplinką suaugusiųjų švie-timo srityje, vis plačiau taikomos pojūčių edukacijos priemonės, sukuriančios holistinio ugdymo prielaidas. Vytauto Didžiojo universitete, Švietimo studijų centre, buvo parengta neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa, skirta susipažinti su edukacinių erdvių kūrimo galimybėmis darbo vietoje, panaudojant skirtingus pojūčius. Šiame straipsnyje pristatoma viena iš teiktos programos sričių -kvapų edukacija.Nuoseklūs kvapų tyrinėjimai prasidėjo tik XX a. dešimtajame dešimtmety-je. Suvokus kvapo reikšmę žmogui ir aplinkai, pradėta domėtis ir kvapo raiš-ka įvairiose erdvėse, pradedant kvapų naudojimu senosiose kultūrose (Egipto, Babilono, Antikos ir kt.) ir baigiant erdvėmis šiuolaikiniame mieste. Kvepiančios miesto ir pastatų erdvės pastaruoju metu susilaukia ypač didelio tyrinėtojų, architektų, dizainerių, inžinierių ir kitų specialybių atstovų dėmesio. Mokant geo grafijos kvapas, kaip mokymo priemonė, dar tik pradedamas naudoti. Todėl straipsnyje ieškoma įžvalgų apie erdvės ir kvapo ryšį bei kvapo panaudojimo galimybes ir patirtį įvairių sričių edukacijoje.Šio straipsnio tikslas -atskleisti šiuolaikines kvapų tyrinėjimo ir naudojimo edukacijoje praktikas. Numatomi šie uždaviniai: 1) išryškinti kvapo erdvės sampratą; 2) charakterizuoti kvapo suvokimo ypatumus; 3) apibūdinti kvapų kelionę

Nowadays teachers preparation context is actual, when government nationwide develops a system of external motivation to choose the profession of pre-school education teacher (paid scholarships, raised salaries, the status of pre-school teachers is equated to the status of a general education teacher). It becomes important to recognize and understand the internal value motives of choosing a pre-school pedagogue’s profession. So that after choosing such studies, they would not doubt their choice, and after graduating, they would join the educational community.In the article is used the collective memory-work method and it is a way to discover the relationship between past events and the present. Past events influence the current experiences of individuals. The profession of pre-school educator often is chosen by those whose learning process has been related to interacting with adults through play. The childhood experiences of teachers allow educational management professionals to learn more about a teacher’s strengths, evaluate them, and utilize them to achieve the goals of the educational organization. During the collective memory-work sessions, the relationship between childhood games and current pedagogical activities became apparent. Teachers tend to realize their childhood games and creative experiences in the current pre-school educational activities. Childhood experiences directly influence the pre-school educator’s choice of educational methods, transfer of values, and the creation of an educational environment.

Straipsnyje pateikiami vaiko pažinimo gebėjimų ugdymo galimybių paieškos rezultatai: teorinė analizė, pedagoginio poveikio ir pažinimo patirties įgijimo modeliai ir ugdymo daile patirties apibendrinimas. Pažinimo gebėjimai išskirti remiantis I. Kanto pažinimo proceso teorija. Teoriniu ugdymo pamatu pasirinktos L. Vygotskio, H. Gardnerio ir D. A. Kolbio idėjos ir modeliai. Praktinio tiriamojo darbo metodologija grindžiama sukurtais dviejų procesų modeliais: patirties įgijimo ir ugdymo(si) daile. Straipsnis skiriamas pedagogams, besidomintiems vaikų intelektinės veiklos ugdymu ir dirbantiems su specialiųjų poreikių vaikais. Praktinio ugdymo ir tyrimo metodika bei rezultatai gali būti panaudoti dirbant su neregiais ir silpnaregiais.

The article actualizes the problem of overcoming learning difficulties in visually impaired conditions. Considering artistic activity as an integrative part of teaching – learning process, it seeks opportunities for the development of cognition of their body and active interaction with the environment. For the development of the cognitive activity of blind and low vision children by using the plastic expression is based on D. A. Kolb’s learning from the own experience model. For the research was conducted following steps: particular experience is acquired, this experience is cogitated and activated by verbal and kinaesthetic forms (it is described and expressed with the help of the move of the body), the experience is expressed with a new form: a clay work, the process of claying is reflected. The research was carried out in Educational centre for Partially Sighted Children. Respondents were six 7-11 years old born blind or low vision children the attention was concentrated not on the age but on the level of expression to which the work of the child was classed. Visually impaired children by versatile experience reflected on their own body cognition and these various experience process merged into one-unit kinaesthetic expression and reflection.