Tyrimo tikslas - aptarti teorinius ir praktinius paci­entų edukacijos aspektus kaip integralią krūties vė­žiu sergančių pacienčių sveikatos priežiūros sąlygą. Mokslinės literatūros studijos atskleidė, kad paci­entų, sergančių navikinėmis ligomis, edukacija yra labai aktuali problema visuomenėje. Onkologiniams ligoniams būdingų fizinių, socialinių ir psichologi­nių problemų kontekste informacijos poreikis apie ligą ir pagalbos galimybes yra vienas iš svarbiausių. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas krūties vė­žiu sergančioms moterims, kadangi tai dažniausiai diagnozuojama jų onkologinė liga, ir moterims kyla didesnė rizika patirti stiprų nerimą ar netgi susirgti de­presija ligos gydymo laikotarpiu. Tuo tarpu mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad edukacinė veikla teikia įvairialypę naudą pirmiausia patiems pacientams bei jį gydantiems specialistams. Edukacinės intervencijos paneigia klaidingus įsitikinimus, „stigmas“, kuriuos pacientai neretai sužino naršydami internete, paska­tina aktyviau dalyvauti savo ligos gydyme, gerina pacientų gyvenimo kokybę ir prisideda prie sklan­desnių ligos gydymo procesų užtikrinimo.

Pacientų savęs vertinimo klausimynai (PROMs) tampa vis populiaresni vertinat pacientų rezultatus po gydymo. Lietuva ir Švedija yra dvi skirtingo so­cioekonominio statuso šalys. Tyrimo metu buvo sie­kiama palyginti pacientų gyvenimo kokybės pokytį po totalinio kelio sąnario endoprotezavimo (TKE) šiose šalyse. Metodai. Į tyrimą įtraukti pacientai, operuoti dėl os­teoartrito (OA) 2013 metais Lietuvoje ir Švedijoje. Pacientai abejose grupėse buvo vertinami vienodai. Prieš operaciją buvo vertinama: demografiniai rodi­kliai, kūno masės indeksas (KMI), ASA klasė. Ver­tinant PROMs buvo naudojamas bendrą paciento būklę vertinantis klausimynas EQ-5D su EQ-VAS. Klausimynai buvo pildomi prieš operaciją ir vieneri metai po jos. Rezultatai. Įtraukti 527 Švedijos pacientai ir 159 Lie­tuvos pacientai. Atsakymų dažnis po 1 metų nuo ope­racijos: 54 % - Lietuvoje ir 78 % - Švedijoje. Prieš operaciją Švedijos pacientai savo bendrą sveikatą vertino geriau nei lietuviai. Gyvenimo kokybės pa­gerėjimas po operacijos stebėtas abiejose grupėse, tačiau didelio skirtumo tarp jų nenustatyta. Išvados. PROMs vertinimas tarp dviejų skirtingų šalių pacientų yra sudėtingas, todėl vertinant gy­dymo rezultatus tarp dviejų šalių nereiktų naudoti tik PROMs klausimynų.

Įvadas. Krūties vėžys – dažniausia moterų onkolo­ginė liga. Sergančiosioms taikomas kompleksinis gy­dymas, kurio metu naudojami tokie gydymo metodai kaip chirurginis, spindulinė terapija ir chemoterapija. Plačiausias gydymo metodas – chemoterapija. Jos metu dažnai pasireiškia nepageidaujami poveikiai, tokie kaip plaukų slinkimas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti plaukų išsaugojimo ga­limybes taikant chemoterapinį gydymą moterims, sergančioms krūties vėžiu. Tyrimo metodika. Klaipėdos universitetinėje ligoni­nėje atliktas kiekybinis tyrimas: anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 67 krūties vėžiu sergan­čios pacientės. Atlikta statistinė duomenų analizė, naudojant SPSS ir MS EXCEL 2007 programas. Rezultatai. Tyrimas atskleidė, jog 50 moterų (76,1 proc.) yra svarbu arba labai svarbu išsaugoti plau­kus. Tyrinėjant plaukų slinkimą chemoterapijos metu, naudojant galvos odos šaldymo aparatą pastebime, jog po IV kurso 68,7 proc. moterų patyrė neakivaizdų slinkimą, kuris nepastebimas iš arti. Taip pat 38 mo­terys (56,7 proc.) teigia, jog yra patenkintos galvos šaldymo aparato rezultatais. Išvados. Tvirtai galima teigti, jog galvos odos šal­dymo procedūra yra efektyvi. 68,7% respondenčių teigia, jog yra patenkintos procedūros rezultatais, dėl ko nereikėjo naudoti galvos apdangalų ar perukų.

Įvadas. Kelio sąnario endoprotezavimo operacija pagerina paciento kelio sąnario funkciją. Pacientai objektyviai tai gali įvertinti naudodami pacientų savęs vertinimo klausimynus (PROMs). Šio tyrimo metu buvo siekiama palyginti kelio sąnario funkciją po kelio sąnario endoprotezavimo dviejose skirtingo socioekonominio lygio šalyse: Lietuvoje ir Švedijoje. Metodai. Tyrime dalyvavo pacientai iš Lietuvos ir Švedijos, kuriems 2013 metais buvo atliekama kelio sąnario endoprotezavimo operacija dėl osteoartrozės. Iki operacijos buvo vertinama demografiniai rodikliai bei kelio sąnario funkcija. Kelio sąnario funkcijai vertinti buvo naudojamas klausimynas “Knee injury and Osteoarthritis Outcome Score” (KOOS). Rezultatai. Įtraukti 527 Švedijos pacientai ir 159 Lie­tuvos pacientai. Po 1 metų susisiekta su 445 Šve­dijos pacientais ir 86 Lietuvos pacientais. Vertinant KOOS klausimyno rezultatus reikšmingo skirtumo nebuvo matoma. Išvados. Kelio sąnario funkcija iki protezavimo ope­racijos Lietuvoje ir Švedijoje buvo panaši, nustatytas tolygus pagerėjimas praėjus 1 metams po endopro­tezavimo operacijos.