Pasaulio sveikatos priežiūros sistemos ir organizacijos diegia į asmenį orientuotos priežiūros modelį, siekdamos pagerinti veiklos rezultatus. Šis klausimas ypač svarbus onkologinių ligonių sveikatos priežiūrai dėl jos specifiškumo, kai sergančiųjų išgyvenamumo ilginimo ir gyvenimo kokybės gerinimo tikslai skatina įveikti procesų kompleksiškumą ir chaotiškumą diagnozės nustatymo ir gydymo etapuose. Tyrimo tikslas − įvertinti pirminių onkologinių ligonių sveikatos priežiūros optimizavimo galimybes iš mokslinės ir praktinės perspektyvos, taikant atvejo vadybą. Sisteminės mokslinės literatūros, teisinių dokumentų ir klinikinės praktikos analizės duomenys atskleidė, kad nuo onkologinės ligos įtarimo iki jos stebėsenos dalyvauja labai daug skirtingų lygmenų organizacijų, todėl įgyvendinti nacionalinius paslaugų prieinamumo ir kokybės standartus fragmentiškoje aplinkoje pagal tradicinį sveikatos priežiūros modelį tampa neįmanoma. Didžiausias krūvis ir spaudimas tenka antrinio ir tretinio lygmens institucijoms, kurios pavieniui nepajėgios įveikti iššūkius. Straipsnyje pristatomas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sukurtas ir sėkmingai taikomas atvejo vadybos modelis pirminiams onkologiniams ligoniams, kaip priemonė, teikianti pagrindą onkologinių ligonių sveikatos priežiūros optimizavimui Lietuvoje. Išvada – onkologijos atvejo vadybos modelio kūrimas ir diegimas – racionaliausia pirminių onkologinių ligonių problemų sprendimo alternatyva.

Straipsnyje siekiama išanalizuoti ir palyginti Angliją ir Lietuvą personalizuotų psichosocialinių paslaugų kontekste. Tyrimas atskleidė, kad Anglijoje psichosocialinių paslaugų personalizacija tiek politiniu, tiek praktiniu lygmenimis sėkmingai įgyvendinama ir plėtojama, tuo tarpu Lietuvoje psichosocialinės paslaugos apskritai yra tik pradinėje vystymosi stadijoje 3 , jos nėra visiškai integruotos į onkologinių ligonių sveikatos priežiūros sistemą, nepakankamai dėmesio skiriama holistiniams ligonių poreikiams. Tačiau, nors politiniu lygmeniu apie personalizaciją Lietuvoje nekalbama, analizės rezultatai rodo, kad jai įgyvendinti gali būti sudarytos palankios sąlygos, stiprinant valstybinių institucijų ir NVO bendradarbiavimą. Straipsnio pabaigoje autoriai pateikia teorinį personalizuotų psichosocialinių paslaugų teikimo modelį, pagrįstą Lietuvos praktika. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: personalizacija, psichosocialinės paslaugos, personalizuotos paslaugos onkologiniams ligoniams.

Onkologinių ligų sveikatos priežiūra reikalauja indi­vidualios vadybinės prieigos dėl šios ligos sudėtin­gumo ir didelių gydymo kaštų. Siekiant efektyviai ir veiksmingai suvaldyti navikinių ligų keliamus iššū­kius, personalizuotos (į asmenį orientuotos) pagalbos taikymas šiandien laikomas palankiausiai vertinama alternatyva, aukščiausios paslaugų kokybės ir paci­entų pasitenkinimo paslaugomis garantas. Pabrėž­tina, kad personalizuota onkologinių ligonių sveikatos priežiūra, paremta holistiniu požiūriu, skatina įgyven­dinti rimtus pokyčius organizaciniu lygmeniu. Kaip pasekmė, rutininėje gydymo įstaigų veiklos prakti­koje vis dažniau pradedama taikyti atvejo vadyba. Tyrimo tikslas: mokslinės literatūros pagrindu įver­tinti atvejo vadybos taikymo ypatumus klinikinėje praktikoje bei pristatyti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikomą atvejo vadybos modelį.

Tyrimo tikslas - aptarti teorinius ir praktinius paci­entų edukacijos aspektus kaip integralią krūties vė­žiu sergančių pacienčių sveikatos priežiūros sąlygą. Mokslinės literatūros studijos atskleidė, kad paci­entų, sergančių navikinėmis ligomis, edukacija yra labai aktuali problema visuomenėje. Onkologiniams ligoniams būdingų fizinių, socialinių ir psichologi­nių problemų kontekste informacijos poreikis apie ligą ir pagalbos galimybes yra vienas iš svarbiausių. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas krūties vė­žiu sergančioms moterims, kadangi tai dažniausiai diagnozuojama jų onkologinė liga, ir moterims kyla didesnė rizika patirti stiprų nerimą ar netgi susirgti de­presija ligos gydymo laikotarpiu. Tuo tarpu mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad edukacinė veikla teikia įvairialypę naudą pirmiausia patiems pacientams bei jį gydantiems specialistams. Edukacinės intervencijos paneigia klaidingus įsitikinimus, „stigmas“, kuriuos pacientai neretai sužino naršydami internete, paska­tina aktyviau dalyvauti savo ligos gydyme, gerina pacientų gyvenimo kokybę ir prisideda prie sklan­desnių ligos gydymo procesų užtikrinimo.