[1,7]. Kai dėl delyrinio sąmonės sutrikimo išsi-vysto katatonijos simptomai, tai rodo būklės sunkėjimą ir skatina tirti bei nustatyti būklės blogėjimo priežastis. Esantis klinikoje katatonijos sindromas arba jo simptomai su kartu pasireiškiančiu organiniu psichikos sutrikimu byloja apie paciento kraštutinai sunkią būklę. Organinė katatonija gali išsivystyti: dėl smegenų auglio, insulto, encefalito, paraneoplastinio encefalito, subdūri-nės hematomos, Wernike encefalopatijos, traumos, sergant endokrininėmis ligomis (hipoparatiroidizmu, tireotoksikoze, feochromocitoma, diabetine ketoacidoze, Adisono, Kušingo ligomis); sergant neurodegeneracinė-mis ligomis -Creutzfeldt-Jakobs liga, Alzheimerio liga, Lewy kūnelių demencija, kt.; apsinuodijus meskalinu, amfetaminu, kortizonu, disulfiramu, aspirinu, antipsichoziniais vaistais, strichninu, salicilatais, inhaliaciniais anestetikais ir kt.; sergant stablige, stafilokokiniu sepsiu [2-10]. Literatūros duomenimis, katatoniją gali sukelti daugiau nei trisdešimt penkios organinės ir somatinės ligos [1]. Klinikoje esant katatonijos simptomų, būtina ekskliuduoti organinę somatinę patologiją. Katatonijos sindromas gali būti postiktalinis arba ne traukulinio epilepsijos priepuolio, epilepsinės būklės išraiška [8].Pateiksimeklinikinįatvejį, kai delyras su katatonijos simptomais išsivystė pirmą kartą gyvenime, po persirgto paraneoplastinio encefalomielito, kartu buvo židini-niai kompleksiniai epilepsijos priepuoliai, mioklonijos. KLINIKINIS ATVEJISM. K. 69 metų amžiaus vyras, jam pagal TLK 10 diagnozuotas delyras be demencijos, buvo katatoninė simptomatika. Pacientas gimęs ir augęs sveikas, aštuo-nių vaikų šeimoje, baigęs vidurinę mokyklą bei žemės ūkio technikumą. Tarnavo kariuomenėje, grįžęs dirbo kalviu, mechaniku, vėliau aparatūros aptarnavimo skyriaus viršininku didelėje gamykloje iki pat susirgimo pradžios. Penkiasdešimt dvejų metų amžiaus patyrė miokardo infarktą. Šešiasdešimt septynerių metų operuotas dėl trūkusios skrandžio opos. Šešiasdešimt aš-tuonerių metų diagnozuota prostatos adenokarcinoma (PSA -29 pmol/l), gydytas Goserelin 3,6 mg kas mėnesį. Jautėsi gerai. Dėl galimo naviko išplitimo atlikta kaulų scintigrafija. Rastas padidėjusio aktyvumo židinys deši-niame penktame šonkaulyje, įtartos metastazės. Pakar-

No abstract

Demencija su Lewy kūneliais (DLK) yra progresuojanti, neurodegeneracinė, retai diagnozuojama nežinomos kilmės demencija, kuri pasireiškia fliuktuojančiomis kognityvinėmis funkcijomis, sudėtingomis regos haliucinacijomis, parkinsonizmu ir REM miego elgesio sutrikimu. Išskirtinis DLK patologinis bruožas yra autopsijos metu smegenyse aptinkami daugybiniai Lewy kūneliai – eozinofiliniai hialino intarpai neuronų citoplazmoje. Nors DLK yra trečia dažniausia demencijos priežastis tarp vyresnio amžiaus žmonių po Alzheimerio ligos ir kraujagyslinės demencijos, ji vis dar diagnozuojama per retai. Taip pat diagnozuoti DLK atvejai dažnai būna pastebėti vėlai, kadangi diagnostika ankstyvose stadijose yra sudėtinga, nes DLK gali pasireikšti panašiai kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga, kraujagyslinė demencija, delyras ir kiti sutrikimai. Šiame straipsnyje pateikiame pacientės, sergančios DLK, klinikinį atvejį ir aptariame literatūrą, siekdami priminti, kad DLK pacientams pasireiškia plataus spektro simptomais, įskaitant kliedesius, nerimą, agresiją ir depresiją. Taip pat aptariame naujausius 2017 m. skelbtus DLK diagnostinius kriterijus, kuriuose daugiau dėmesio skiriama REM miego elgesio sutrikimui. Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra priminti, kad DLK – tarpdisciplininė liga, kuriai kontroliuoti yra svarbus psichiatrų ir neurologų bendradarbiavimas. DLK gydymas yra kompleksinis ir sudėtingas dėl didelės nepageidaujamų reakcijų į vaistus rizikos. Paskirtas vaistas vieno ligos simptomo kontrolei gali sustiprinti kitus simptomus. Svarbu ir tai, kad pacientai gali būti išskirtinai jautrūs vaistams nuo psichozės, kurie skiriami kliedesių ir haliucinacijų kontrolei, todėl farmakologinis gydymas turi būti derinamas individualiai.

This article focuses on the transposition of the European social partners' agreements into national law. Firstly, the genesis of these agreements in the context of the European Union social-economic policy and the essence of their content are presented. The research aims to identify the theoretical preconditions of the appropriate transposition of autonomous framework agreements, concluded by the European social partners, into national law of the European Union Member States as well as to evaluate their practical implementation regarding the experience of certain Member States. ĮvadasSocialinis dialogas Europos Sąjungos (toliau -ES) acquis dalimi tapo nuo 1993 m. Mastrichto sutarties įsigaliojimo, kai Europos socialinių partnerių 1 susiderėtas Susitarimas dėl Europos socialinio dialogo buvo 1991 m. Protokolu Nr. 14 prijungtas prie šios sutarties 2 , o 1997 m. nepakitęs buvo įtrauktas į Amsterdamo sutartį 3 . Iš esmės nepakitę 4 nuo minėto susitarimo priėmimo Socialinio dialogo teisiniai pagrindai ES lygiu šiuo metu yra nustatyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 (toliau -SESV) 154-155 straipsniuose. Be to, kad Europos Komisija privalo du kartus konsultuotis su Europos socialiniais partneriais dėl socialinės politikos klausimų, juose nurodoma, kad socialinių partnerių dialogas ES lygiu gali baigtis sutartiniais santykiais, įskaitant susitarimus. Tokie susitarimai turi būti įgyvendi-nami pagal administracijai 6 ir darbuotojams bei valstybėms narėms būdingą ir nusistovėjusią tvarką,