BackgroundAmong patients with heart disease, depression and anxiety disorders are highly prevalent and persistent. Both depression and anxiety play a significant role in cardiovascular disease progression and are acknowledged to be independent risk factors. However, there is very little gender-related analysis concerning cardiovascular diseases and emotional disorders.ObjectiveWe aimed to evaluate depression and anxiety levels in patients suffering from myocardial infarction [MI] within the first month after the MI and to assess the association between cardiovascular disease risk factors, demographic indicators and emotional disorders, as well as to determine whether there are gender-based differences or similarities.MethodsThis survey included demographic questions, clinical characteristics, questions about cardiovascular disease risk factors and the use of the Hospital Anxiety and Depression Scale [HADS]. All statistical tests were two-sided, and p values < 0.05 were considered statistically significant.ResultsIt was determined that 71.4% of female and 60.4% of male patients had concomitant anxiety and/or depression symptomatology (p = 0.006). Using men as the reference point, women had an elevated risk of having some type of psychiatric disorder (odds ratio, 2.86, p = 0.007). The HADS-D score was notably higher in women (8.66 ± 3.717) than men (6.87 ± 4.531, p = 0.004). It was determined that male patients who developed depression were on average younger than those without depression (p = 0.005).ConclusionsWomen demonstrated an elevated risk of having anxiety and/or depression disorder compared to men. Furthermore, depression severity increased with age in men, while anxiety severity decreased. In contrast, depression and anxiety severity was similar for women of all ages after the MI. A higher depression score was associated with diabetes and physical inactivity, whereas a higher anxiety score was associated with smoking in men. Hypercholesterolemia was associated with both higher anxiety and depression scores, and a higher depression score was associated with physical inactivity in women.

BackgroundThe aim of our study was to determine the association of anxiety and depression symptoms, as well as the main socio-demographic factors, with patients’ satisfaction with primary healthcare services.MethodsThe respondents were asked to fill out an anonymous questionnaire that included information on the patients’ gender, age, place of residence, education, ethnicity, the type of clinic they visited and the presence of chronic diseases. Patient satisfaction was evaluated by using a short version of the Patient Satisfaction Questionnaire. We also used the Hospital Anxiety and Depression Scale.ResultsPoor evaluations of primary healthcare services were more characteristic of males, older patients, those living in district centres and villages, individuals with lower (secondary or lower) education levels, respondents of Russian ethnicity (compared to Lithuanian), patients with chronic diseases and higher anxiety and depression symptom scores. In the final regression analysis, better satisfaction with primary healthcare services was observed in respondents who were less depressed, of Polish ethnicity and who were living in a city rather than a village.ConclusionsBeing more depressed or anxious, living in the district centre or countryside related to patients’ worse satisfaction with primary healthcare services. The results of nationality of patients and their satisfaction are ambiguous. The is strong correlation between the symptoms of depression and anxiety.

No abstract

Įvadas. Asmeninės šeimos gydytojo savybės turi įtakos formuojantis paciento požiūriui į gaunamas sveikatos priežiūros paslaugas, jo pasitenkinimui bei lūkesčiams sveikatos priežiūros paslaugų požiūriu. Skirtingų lyčių šeimos gydytojai savo konsultacijos metu akcentuoja skirtingus dalykus, taip pat skiriasi jų konsultacijos trukmė. Tuo tarpu trūksta tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjama gydytojo amžiaus įtaka pacientų pasitenkinimui pirminės sveikatos priežiūros (toliau – PSP) paslaugomis. Ši informacijos stoka paskatino mus atlikti tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, kokios yra šeimos gydytojo amžiaus bei lyties sąsajos su pacientų pasitenkinimu PSP paslaugomis. Metodai. Pacientų apklausa vykdyta Vilniaus PSP įstaigose 2016–2017 metais. Pacientų, kurie dėl įvairių priežasčių apsilankė PSP centruose ir sutiko dalyvauti tyrime, buvo prašoma anonimiškai užpildyti klausimyną, nurodant savo ir savo gydytojo lytį bei amžių. Be to, prašėme nurodyti, kokios lyties ir amžiaus gydytojo jie pageidautų. Pacientų pasitenkinimui nustatyti buvo naudojamas adaptuotas trumpasis „Pacientų pasitenkinimo klausimyno“ variantas (angl. PSQ-18). Duomenų statistinė analizė buvo atlikta naudojantis SPSS programos 24.0 versiją. Visų demografinių veiksnių įtaka pacientų pasitenkinimui ir jų svarba vertinta taikant ranginę regresinę analizę. Rezultatai. Iš viso 581 pacientas užpildė klausimyną. Gydytojos moters konsultavimas buvo susijęs su geresniu bendruoju PSQ-18 balu ir šių subskalių vertinimais: „gydytojo santykis ir bendravimas“, „informacijos suteikimas ir dėmesingumas”, „konsultacijos trukmė ir laikas, praleistas su gydytoju“, „paslaugos prieinamumas ir patogumas“. Vertinant gydytojo ir paciento lyčių suderinamumą, skiriasi „gydytojo santykio ir bendravimo” bei „konsultacijos trukmės ir laiko, praleisto su gydytoju“ subskalių įvertinimas: prasčiausiai šios sritys vertintos gydytojo vyro ir paciento vyro grupėje, kiek geriau gydytojo vyro ir pacientės moters grupėje, dar geriau gydytojos moters ir paciento vyro ir geriausiai gydytojos moters ir pacientės moters grupėje. Vyresnis nei 51 metų gydytojų amžius buvo susijęs su prastesniu PSQ-18 bendruoju balu bei su prastesniais balais visose septyniose subskalėse. Ryškiausi skirtumai pastebėti „informacijos suteikimo ir dėmesingumo“ ir „konsultacijos trukmės ir laiko, praleisto su gydytoju“ subskalėse. Tik dešimtadalis pacientų, kurie lankosi pas vyresnius nei 51 metų gydytojus, nenorėtų jaunesnio gydytojo. Ranginėje regresinėje analizėje gydytojo amžiaus ir pacientų pasitenkinimo koreliacija išlieka – kuo jaunesnis gydytojas, tuo palankiau įvertintos jo paslaugos, tuo tarpu gydytojo lyties ir pacientų pasitenkinimo ryšys išnyko. Išvados. Geresnis PSP paslaugų vertinimas susijęs su jaunesniu konsultuojančių gydytojų amžiumi. Pacientai ypač patenkinti jaunesnio amžiaus gydytojų bendravimo įgūdžiais ir konsultacijai skiriamu laiku. Nors ryšys tarp moteriškos gydytojo lyties ir geresnio pacientų pasitenkinimo PSP paslaugomis taip pat pastebėtas, regresinėje analizėje jis tapo statistiškai nereikšmingas.