Pandemijos sąlygomis teikiant medicininę pagalbą izoliuotiems pacientams, būtina metodika, įgalinanti greitai ir netransportuojant paciento nustatyti vyraujančią patologiją bei parinkti būklę atitinkantį gydymą. Tyrimo tikslas – apžvelgti pacientų, sergančių COVID-19 infekcija, plaučių ultragarsinės diagnostikos galimybes ir sunkumus. Išvada. Trumpieji plaučių ultragarso protokolai, manoma, yra vienas iš būdų, ženkliai supaprastinantis pacientų diagnostinę logistiką.

Tikslas. Įvertinti deksmedetomidino, kaip papildomo skausmą malšinančio komponento efektyvumą, valdyti minimaliai invazinės vaikų krūtinės įdubos korekcijos pooperacinį skausmą. Metodika. Atliktas stebimasis atvejo – kontrolės tyrimas, į kurį įtrauktas 51 pacientas. Kontrolinę grupę sudarė pacientai, kuriems pooperacinio skausmo malšinimui buvo skirtas morfinas paciento kon­troliuojamos analgezijos (PKA) būdu (PKA grupė). Pa­cientai, kuriems kartu su morfinu PKA būdu buvo skirta tęstinė deksmedetomidino infuzija, priskirti atvejo grupei (PKA DEX grupė). Atlikta narkozės lapų, operacijų ir PKA protokolų, ligos istorijos duomenų analizė. Ana­lizuoti kintamieji − skausmo intensyvumas pagal vaiz­dinės analogijos skalę (VAS), morfino suvartojimas bei morfino šalutiniai reiškiniai tarp grupių. Rezultatai. PKA grupę sudarė 30 (58,8%) pacientų, DEX PKA – 21 (41,2%) pacientas. VAS balai buvo mažesni DEX PKA grupėje iškart po operacijos bei praėjus 9 ir 12 valandų (p < 0,05). DEX PKA grupėje suminis mor­fino suvartojimas per pirmąsias 12 val. po operacijos mg/ kg buvo mažesnis, lyginant su PKA grupe, o skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p < 0,05). Morfino šaluti­nių reiškinių dažnis statistiškai reikšmingai tarp grupių nesiskyrė (p > 0,05). DEX PKA grupės pacientams ste­bėtas didesnis sedacijos laipsnis iškart po operacijos, bei praėjus 3, 6 ir 12 valandų po operacijos (p<0,05). Išvados. DEX PKA grupėje stebėti mažesni VAS balai iškart po operacijos, praėjus 9 ir 12 val. po operacijos, mažesnis suminis morfino suvartojimas buvo statistiškai reikšmingas per pirmąsias 12 val. po operacijos. Morfino šalutinio poveikio dažnis tarp tiriamųjų grupių nesiskyrė, DEX PKA grupėje stebėtas didesnis sedacijos laipsnis, tačiau jis buvo kliniškai nereikšmingas.

Tikslas. Nustatyti ūminio rankos skausmo po perkutaninės koronarinės intervencijos rizikos veiksnius. Metodika. Atliktas perspektyvusis stebėjimo tyrimas. Ištirti 136 pacientai, stacionarizuoti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Kardiologijos kliniką atlikti perkutaninę koronarinę intervenciją 2018-2020 metais. Surinkti tiriamųjų demografiniai duomenys, procedūros metu stebėtas arterinis kraujospūdis (AKS) ir širdies susitraukimų dažnis (ŠSD). Pacientų paprašyta skausmą įvertinti nuo 0 iki 10 skaitinėje skausmo skalėje procedūros metu, 2 val., 12 val., 24 val. ir 48 val. po procedūros. Gauti duomenys išanalizuoti statistiniais metodais. Rezultatai. Moterys nurodė didesnius skausmo balus visuose vertintuose laiko taškuose: intervencijos metu, po 2 val., po 12 val., po 24 val. ir po 48 val. (p=0,003, p<0,001, p=0,010, p=0,022 ir p=0,048 atitinkamai). Moteriškoji lytis buvo skausmo rizikos veiksnys procedūros metu (p=0,018), 2 val. (p=0,008), 12 val., (p=0,023), 24 val. (p=0,045) ir 48 val. po procedūros (p=0,046). Ūminiam skausmui po 24 val. įtakos turėjo cukrinis diabetes (SD), (p=0,041). Dislipidemija turėjo įtakos skausmui procedūros metu (p=0,024), po 12 val. (p=0,018), po 24 val. (p=0,028). Didesnis sistolinis AKS buvo susijęs su skausmu procedūros metu (p=0,022). Išvados. Moterys procedūros metu ir po jos skausmą įvertino didesniais balais. Ūminio skausmo rizikos veiksniai transradialinės PKI metu ir po jos buvo moteriškoji lytis, dislipidemija ir cukrinis diabetas.

Tikslas. Įvertinti pacientų, patyrusių spontaninę intrasmegeninę kraujosruvą (ISK), periferinio kraujo leukocitų ir jų populiacijų ryšį su ligos baigtimi. Metodika. Atlikta retrospektyvinė 74 pacientų, gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriuje (NITS) 2018-2019 m. dėl patirtos spontaninės ISK, ligos istorijų analizė. Analizuoti tiriamųjų demografiniai rodikliai, periferinio kraujo leukocitai ir jų populiacijos, Glasgow komų skalės (GKS) įverčiai, ISK tūriai bei ligos baigtis. Rezultatai. Mirusių pacientų leukocitų, neutrofilų skaičius bei neutrofilų ir limfocitų santykis (NLS) buvo didesni, nei išgyvenusių (p<0,05). Atlikus tiesinę regresiją nustatyta, kad didesnis NLS siejasi su didesniu ISK tūriu (β=1,887, koreg. R2=0,051, p=0,03), tuo tarpu su mažesniu GKS įverčiu susijęs didesnis bendras leukocitų skaičius (β=-0,298, koreg. R2=0,062, p=0,018) ir absoliutus neutrofilų skaičius (β=-0,308, koreg. R2=0,064, p=0,017). Atlikus logistinę regresiją nustatyta, kad su didesne mirties tikimybe susijęs didesnis bendras leukocitų (GS=1,156, p=0,031), absoliutus neutrofilų skaičius (GS=1,167, p=0,024) ir NLS (GS=1,091, p=0,028). Išvados. Didesnis periferinio kraujo leukocitų skaičius susijęs su mažesniu GKS įverčiu ir didesne mirties tikimybe. Didesnis neutrofilų skaičius siejasi su mažesniu GKS įverčiu ir didesne mirties tikimybe, o didesnis NLS susijęs su didesniu ISK tūriu ir didesne mirties tikimybe.

Background: Aim of this study was to assess preoperative pain catastrophizing scale (PCS) scores and its predictive value regarding acute access-site pain after percutaneous coronary intervention (PCI).Methods: Patients who received PCI via radial artery enrolled in a prospective observational study. Patients filled out PCS questionnaire prior to procedure. Pain intensity was assessed using numeric rating scale during PCI and 2 hours, 12 hours, 24 hours, 48 hours, 1 week and 1 month after PCI.Results: Median PCS score was 15 (8.0-22.0), female score (18.0 (10.0-29.5)) was higher than male (14.0 (6.5-20.0) (P = 0.030). Magnification scores were higher among females P = 0.018). Patients aged 75 and older had highest PCS scores (20.0) and rumination scores (P = 0.04 and P = 0.006 respectively). Female pain scores during procedure (2.5 (0.0-5.0) and 2 hours after procedure (4.0 (2.0-5.0) were higher than male (P = 0.024 and P = 0.013 respectively). Significant correlation was found between gender and pain during PCI (r = 0.219, P = 0.022), 2 hours after PCI (r=0.233, P = 0.015). We didn't find any correlation or predictive value of PCS for acute pain. Female sex predicted pain 1 month after PCI ((OR = 3.143 95% CI (1.063-9.296), P = 0.038). Conclusion:PCS had no significant associations with pain after PCI. Females were more likely to report higher PCS and pain scores than males. Patients aged 75 and over reported higher PCS scores. Further research is needed to evaluate the importance of psychological factors regarding acute postprocedural pain.