The efficient use of the labour force in post‐industrial society predetermines the competitiveness of the economy and encourages social development. In this context, youth unemployment is a particularly undesirable phenomenon, reducing the efficiency of youth labour force within the level of general labour, raising social costs, and restricting social development. The position of young people on the labour market depends on a number of social, economic and demographic factors, leading to the conclusion that youth unemployment as a socio‐economic phenomenon is a particularly negative result of the interaction between these factors. The aim of the paper is to discuss the theoretical assumptions of the youth integration to the labour market and to discuss the subsequences of their unemployment. Another target of the paper is to propose the policy measures for rising economic activity of the youth. The authors of the article suggest that the youth integration to the labour market could be increased by integrated decisions based on qualified services of vocational training.

No abstract

[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] Ikimokyklinių ugdymo įstaigų prieinamumas turi didelę įtaką tėvų užimtumui, tačiau šį priklausomybė yra gana sudėtinga ir skirtingai pasireiškia skirtingose visuomenės grupėse. Straipsnyje siekiama ištirti ikimokyklinių ugdymo įstaigų prieinamumo vaidmenį tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, užimtumui Lietuvoje. Tyrimui naudojami Lietuvos 2014 m. pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Naudojant chi kvadrato testą bei dvinarės logistinės regresijos modelį, tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikų ikimokyklinių ugdymo įstaigų nelankymas turėjo didesnę neigiamą įtaką moterų užimtumo statusui negu vyrų. Tyrimas taip pat parodė, kad svarbų vaidmenį tėvų užimtumui skatinti vaidina ir nemokamai teikiama ne tėvų priežiūra vaikams. Rezultatai taip pat leido kelti prielaidą, kad ikimokyklinių ugdymo įstaigų prieinamumas skatina tėvus dirbti, tačiau tai nebuvo esminė tėvų užimtumo paskata.

No abstract

2014 © Straipsnio autoriai. Leidėjas VGTU leidykla "Technika". Šis straipsnis yra atvirosios prieigos straipsnis, turintis Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) licenciją (CC BY-NC 4.0), kuri leidžia neribotą straipsnio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį. Straipsnis ar jo dalys negali būti naudojami komerciniams tikslams. Santrauka. Pasaulio ekonomikos globalizavimas, sparčiai besikeičianti ekonominė aplinka priverčia verslą ieškoti plėtros ar išgyvenimo galimybių, kovoti už naujas rinkas, prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Galimybė patekti į naujas šalis, įsitvirtinti naujose rinkose vis labiau lemia verslo sėkmę ir daro įtaką bendrai ekonomikos raidai. Auga eksporto ir importo apimtis, didėja turizmo srautai ir bendras gyventojų tarptautinis teritorinis judumas. Visa tai didina žmonių motyvaciją ir poreikį mokėti užsienio kalbų, kurios ne tik priartina ir išplečia ekonominės veiklos sąlygas, bet ir padidina komunikacijos efektyvumą bei patikimumą (dėl, pvz., svetimos organizacinės kultūros investicijų šalyje arba investuotojo šalyje). Todėl galima daryti išvadą, kad ekonomikos globalizavimo procesai didina užsienio kalbų mokėjimo poreikį ir kalbų mokėjimo vertę. Kita vertus, pasaulyje vis labiau stiprėja dominuojanti anglų kalbos pozicija, kuri tampa tarptautinio bendravimo kalba. Tačiau anglų kalbos fone kitų kalbų mokėjimas tampa dar reikšmingesnis, nes anglų kalbos mokėjimas tampa norma. Šiame straipsnyje pristatomi projekto "Europos kalbų lobynas" metu gauti verslininkų apklausos duomenys, kurie rodo anglų kalbos vyravimą vidinėje ir išorinėje įmonių komunikacijoje. Tačiau projekto metu surinkti duomenys patvirtina didėjančią ne ES šalių kalbų svarbą verslo įmonėms. Darbe plačiau aptariamas makroekonominis kalbų vartojimo versle kontekstas, pateikiamos išvados apie ekonomikos plėtros tendencijų ir kalbų poreikio įmonėse, plėtojančiose eksportą ir importą bei turizmą, sąsajas. Straipsnis parengtas remiantis projekto "Europos kalbų lobynas" duomenimis (www.languagerich.eu). DAUgIAKALBYSTė KAIP vERSLO PLėTROS vEIKSNYSReikšminiai žodžiai: daugiakalbystė, verslas, kalbų strategija, Europos kalbų lobynas. MULTILINgUALISM AS A BUSINESS DEvELOPMENT FACTOR