Straipsnyje analizuojama Lietuvos užsienio politika, ypatingą dėmesį skiriant nacionalinio tapatumo ir užsienio politikos ryšiui. Autorių nuomone, šis ryšys gali būti raktas, nagrinėjant klausimus, ar išties Lietuvos užsienio politika pasiekė tam tikrą kritinį tašką, kurį galima įvardyti kaip tarptautinę izoliaciją arba bent jau kaip tendenciją ta linkme, o jeigu taip – tai kodėl?Atsakymas į iškeltus klausimus siūlomas toks – atsisakyti placdarminių ar bastioninių nuostatų, bandwagoning komplekso ir pradėti labiau pasitikėti savimi kaip demokratine nacionaline valstybe. Tam būtinos korekcijos ir vidaus politikoje. Reikėtų pereiti prie Lietuvoje egzistuojančių politinių srovių demokratinio „legalizavimo“.Kita vertus, būtų didelė klaida mestis į kraštutinumus, net bandant persvarstyti narystės ES ir NATO tikslingumą. Euroatlantinės institucijos lieka pagrindiniai stabilumo Europoje, kartu ir Lietuvoje garantai.

No abstract

This article makes the claim that by initiating the formation of the so-called Soviet statehood in Lithuania and Belarus (Litbel) the government of Soviet Russia did not intend ‘to set in motion the broad mass of Lithuania for the revolutionary struggle’ and tried to avoid social and national conflicts. However, the attitude of the Soviet government towards Lithuania underwent a change in the middle of 1919 when the advance of the Red Army to the West was halted.

No abstract

No abstract