No abstract

Vertinant Besimokančios organizacijos bruožų raišką šiuolaikinio viešojo valdymo kontekste ir remiantis Karen E. Watkins ir Victoria J. Marsick sudarytu klausimynu [30], 2017 m. sausio – kovo mėn. atliktas tyrimas viešojoje ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, apklausti 228 darbuotojai. Daugelyje viešojo sektoriaus organizacijų veiklos vadyba, vertinimas ir rezultatų analizė tampa vis svarbesne viešojo sektoriaus institucijų veiklos sudedamąja dalimi. Viešojo sektoriaus organizacijoms, siekiančioms įgyvendinti Besimokančios organizacijos koncepciją, reikia pertvarkyti savo organizacijos valdymo struktūrą. Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos kritinis darbuotojų mokymosi taškas yra nepakankamas finansinės ir kitos pagalbos skyrimas visų pareigybių specialistams. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad aukščiausiai įvertintas mokymasis organizaciniame lygmenyje, toliau - grupių/ komandų, žemiausiai – individualiame lygmenyje. Galime teigti, kad tyrime dalyvavusios ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos kryptingas organizacinis mokymasis sąlygoja tobulėjimą, didina konkurencinį pranašumą ir leidžia prisitaikyti prie pokyčių bei juos valdyti, o kiekvienam jos darbuotojui suteikiama savirealizacijos galimybė. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausios ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros organizacijos stiprybės: dėmesio kreipimas į kliento (paciento) nuomonę; organizacija suteikia darbuotojams priemones, reikalingas darbui atlikti; darbuotojai geba dirbti komandoje, padeda vieni kitiems mokytis, gerbia kito darbuotojo nuomonę; vadovai dalijasi naujausia informacija apie technologijas, naujoves, kryptis. Nustatyta, kad ši įstaiga atitinka Besimokančios organizacijos koncepciją, tačiau nepakanka organizacijoje vien mokytis, būtina organizacijos valdymą orientuoti į nuolatinį veiklos procesų tobulinimą, paremtą šiuolaikinio viešojo valdymo paradigma.

Background The growing public health concern caused by non-communicable diseases in urban surroundings cannot be solved by health care alone; therefore a multidisciplinary approach is mandatory. This study aimed to evaluate the airborne aerosol pollution level in primary schools as possible factor influencing origin and course of the diseases in children. Methods Seasonal aerosol particle number concentration (PNC) and mass concentration (PMC) were studied in the randomly selected eleven primary schools in the Lithuanian capital, Vilnius, as model of a middle-size Eastern European city. Total PNC in the size range from 0.01 to >1.0 μm in diameter was measured using a condensation particle counter. Using an optical particle sizer, PNC was measured and PMC estimated for particles from 0.3 to 10.0 μm. A descriptive statistics was used to estimate the aerosol pollution levels. Results During all seasons, local cafeterias in the absence of ventilation were the main sources of the elevated levels of indoor PMC and PNC (up to 97,500 particles/cm 3 ). The other sources of airborne particulates were the children's activity during the lesson breaks with PMC up to 586 μg/m 3 . Soft furniture, carpets in the classrooms and corridors were responsible for PMC up to 200 μg/m 3 . Outdoor aerosol pollution (up to 18,170 particles/cm 3 ) was higher for schools in city center. Elevated air pollution in classrooms also resulted from intermittent sources, such as construction work during classes (200–1000 μg/m 3 ) and petrol-powered lawn trimmers (up to 66,400 particles/cm 3 ). Conclusion The results of our survey show that even in a relatively low polluted region of Eastern Europe there are big differences in aerosol pollution within middle-sized city. Additional efforts are needed to improve air quality in schools: more frequent wet cleaning, monitoring the operation of ventilation systems, a ban on construction works during school year, on a use of sandblasting mechanisms in the neighborhood of schools.