The topic of innovation is extremely important because it relates to the ability of organizations, urban regions and even states to remain competitive in today’s rapidly changing world. The problem for modern organizations is how to increase the scale and efficiency of innovation in modern organizations. One of the most striking modern trends that helps to generate innovation is the involvement of the organization’s stakeholders in the processes of value co-creation, encouraging their processes of collective cooperation, knowledge sharing and creative expression. Changing value creation processes are becoming a critical factor in creating innovation. Value creation has always been an essential foundation of any organization’s activities, but the targeted involvement of stakeholders in value creation is a relatively new phenomenon. The article presents a study, the aim of which is to investigate how and in what forms creative organizations – publishing houses – use the adaptability of their managed communication channels to encourage stakeholder involvement in value co-creation processes in innovation. Stakeholder involvement in the development of new ideas and projects, networking, collaboration, knowledge sharing, various non-formal learning opportunities, creation of discussion and feedback platforms as important drivers of stakeholder engagement are particularly important in fostering value-added processes in innovation.

Straipsnyje nagrinėjama problematika yra reikšminga tiriamų medijų auditorijos transformacijos procesų dalis, nes medijų prisotinta aplinka generuoja naujus auditorijos dalyvių elgesio modelius. Keliama problema – šiuolaikiniuose kontekstuose mažėjantis nacionalinio identiteto reikšmingumas, kuris tampa lygiai tokiu pačiu ginčytinu simboliniu kapitalu, kaip ir visos kitos socialinio identiteto rūšys. Ieškoma atsakymų, kokie veiksniai formuoja šiuolaikinio medijų naudotojo tapatybę, kokios vertybės jam yra reikšmingos. Šiuolaikinėje visuomenėje identitetas yra suvokiamas kaip atviras savęs formavimo procesas ir simbolinis projektavimas. Globaliųjų socialinių tinklų plėtra ir tapimas reikšminga šiuolaikinių medijų naudotojų kasdienybės dalimi iliustruoja kintančius nacionalinio identiteto naratyvus šiuolaikinėje visuomenėje.Reikšminiai žodžiai: nacionalinis identitetas, globalizacija, medijų naudotojai, socialiniai tinklai.The forms of national identity in social networksDaiva Siudikienė Summury When investigating the culture of virtuality, one of the main problems is the identity of the contempo­rary media users and the factors influencing the for­mation of their identities. In a traditional society, the identity was formatted by the traditional social insti­tutions such as family, church, nation, etc. The nation was defined as a culturally homogenized population living in a defined territory, distinguished by col­lective cultural identity, common values, traditions, worldview, the same language and history. Today, the individuals live in the environment enriched by the media, and their daily routines are closely related with the practices of media usage. Formation of the identity is now a more personal routine, meanwhile the influence of traditional social institutions and in­stitutional values decreases. In the globalised world the identity as a whole is no more an inherited thing; rather, it is based on the creativity of a person and his choices. Traditionally defined as fundamental, na­tional identity becomes a disputable symbolic capital like the other types of social identity. This new emerging reality forms a multitude of issues. Significant problems are related to the relationship between the supra-national and the sub-national spheres. Is the national indentity still important for the young media users in the era of globalisation, mediatization, and individualization? How the young media users define themselves in the globalised media environment? How the young media users cohere the elements of both local and cosmopolitan culture? What new boundaries deve­lop among social, cultural, and ethnic groupings? The aim of this paper is to discuss the emerging new forms of national identity of the Lithuanian youth as a new media generation. Results of the investigation show that the national identity is under deep conside­ration among the young media users. It is clear that the national identity should gain more modern forms and be supported by new values in the contemporary dynamic world where the cosmopolitan values cor­respond to the lifestyles of the young media users much better than do traditional institutional values.

Santrauka. Gebėjimas kurti inovacijas yra vienas svarbiausių kiekvienos šiuolaikinės organizacijos konkurencinio pranašumo šaltinių. Šiandienos aktualijų kontekste iškyla ypač reikšminga problema -lyderių vaidmuo organizuojant efektyvius žinių vadybos bei inovacijų kūrimo procesus. Nors lyderystės tema buvo analizuojama gana plačiai XX a. antrojoje pusėje, tačiau XXI a. pripažįstama, kad šio laikmečio organizacijoms reikalinga naujos kokybės lyderystė, nes organizacijos ir jų aplinka keičiasi iš esmės. Šiame straipsnyje yra analizuojami kintantys požiūriai į lyderystę ir jos vaidmenį šiuolaikinėje organizacijoje, susitelkiama į inovatyvios lyderystės sampratos ir jos raiškos ypatumų analizę, siekiant identifikuoti šio fenomeno dedamąsias ir jų sąsajas su žinių valdymo ir inovacijų kūrimo procesais. Išanalizavus reikšmingus šios temos aspektus, buvo nustatytos inovatyvios lyderystės, žinių valdymo ir inovacijų sąsajos ir suformuotas integralus teorinis inovatyvios lyderystės, žinių valdymo ir inovacijų kūrimo modelis organizacijoje. Pagrindiniai žodžiai: inovatyvi lyderystė, lyderystės raiška, lyderio komunikacija, informacijos ir žinių vadyba, inovacijos.Summary. The ability to create innovations is one of the most important sources of a competitive advantage for every modern organization, region, and state. In today's context as a particularly significant problem arises the issue of the role of leaders in organizing effective knowledge management and innovation processes. Although the topic of leadership was analyzed quite extensively in the second half of the 20 th century, in the 21 st century, it is recognized that organizations of this age need a new quality of leadership, as the organizations themselves and their environments are undergoing profound changes. This paper analyzes the changing approaches to leadership and its role in a modern organization, focusing on the concept of innovative leadership and its peculiarities in order to identify the components of this phenomenon and their links to knowledge management and innovation processes. After analyzing significant aspects of this topic, identified were the relationships between innovative leadership, knowledge management, and innovation performance, as well as an integral theoretical model of innovative leadership, knowledge management, and innovation performance for driving continuous innovation performance has been developed.

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Teoretikų teigimu, šiuolaikinė visuomenė gyvena įžymybių kultūroje, kuri glaudžiai susijusi su medijų kultūra. Straipsnyje diskutuojama, kaip kinta auditorijos studijų dienotvarkė, kada įsigali įžymybių kultūra, o didžioji medijų turinio dalis yra susijusi su įžymybėmis. Socialinių tinklų įsigalėjimo eroje įžymybės taiko įvairius sekėjų pritraukimo ir angažavimo metodus, o įžymybės sekėjų skaičius bei pasiekiama auditorija gali būti didesnė nei žiniasklaidos priemonės. Tačiau šiuolaikiniai įžymybių sekėjai, sekdami ne vieną įžymybę, gali ir nebūti jos fanais. Įžymybės ir jos sekėjų sąveika dažnai yra sudėtingesnė nei tiesiog įžymybės ir jos fanų bendravimas. Šiuolaikinė daugialypė medijų terpė performuoja auditorijos aktyvumą, kuris medijų kraštovaizdžio kaitos periodu taip pat įgyja naujų ir reikšmingų formų. Straipsnyje teoriniu ir praktiniu aspektais analizuojama įžymybių raiškos ir jų sekėjų auditorijos aktyvumo sąsajos, siekiant nustatyti auditorijos įsitraukimą į komunikaciją didinančius veiksnius.

In the context of the epoch change and the fourth industrial revolution, it becomes particularly important to outline new directions for organizations to seek advancement and competitive advantage in today's globalized world. These complex social, cultural and economic processes are driven by innovative leadership, which is treated as one of the key factors promoting the development of future organizations. It is acknowledged that the ability to create innovations and the organizational culture that supports innovations are one of the most important sources of competitive advantage for every organization. Relevance of the topic of innovative leadership is widely discussed in the context of business organizations' activities, but it should be noted that cultural organizations are also looking for ways to operate and develop their activities in the context of change of the 21 st century. The need for innovative leadership is also particularly significant in them, as the field of cultural organizations' activities is undergoing cardinal transformations. This article aims to analyse the manifestation of innovative leadership and its need in cultural organizations. ПРОЯВ ІННОВАЦІЙНОГО ЛІДЕРСТВА В ОРГАНІЗАЦІЯХ КУЛЬТУРИ Реалії ХХІ століття породжують нові процеси, що перетворюють традиційні організаційні структури, форми діяльності та всю логіку їх функціонування. Сучасні організації працюють у постійно мінливому середовищі, що спричиняє численні виклики для впровадження довгострокової стратегії діяльності, оскільки ступінь змін та їх швидкість особливо інтенсивні та непередбачувані. Лідер і лідерство стають особливо важливими поняттями в контексті ХХІ століття. У наукових дослідженнях одноголосно визнано, що лідерство є важливим фактором для організаційного зростання та ефективних змін. Лідерство є важливим показником потенціалу компанії, разом з фінансовими показниками, що оцінюють поточний стан в організації. Сильне лідерство робить організацію ще сильнішою, а слабке керівництво знижує її потенціал і руйнує його. В умовах епохальних змін та четвертої промислової революції особливо важливим є окреслення нових напрямків для організацій, які шукають просування та конкурентних переваг у глобалізованому світі. Ці складні соціальні, культурні та економічні процеси зумовлені інноваційним лідерством, яке визначається як один із ключових факторів, що сприяють розвитку майбутніх організацій. Слід визнати, що здатність створювати інновації та організаційна культура, яка підтримує інновації, є одним із найважливіших джерел конкурентних переваг кожної організації. Актуальність теми інноваційного лідерства широко обговорюється в контексті діяльності бізнес-організацій, але слід зазначити, що культурні організації також шукають способів ефективно діяти та розвивати свою діяльність в контексті змін 21 століття. Потреба в інноваційному лідерстві також в них особливо значна, оскільки сфера діяльності культурних організацій зазнає кардинальних перетворень. Потреба в інноваційному лідерстві в динамічному організаційному середовищі стає...