The ripple effect of house prices within metropolitan areas has recently been recognised by researchers. However, it is very difficult to formulate and measure this effect using conventional house price theories particularly in consideration of the spatial locations of cities. Based on econometrics principles of the cointegration test and the error correction model, this research develops an innovative approach to quantitatively examine the diffusion patterns of house prices in mega‐cities of a country. Taking Australia's eight capital cities as an example, the proposed approach is validated in terms of an empirical study. The results show that a 1–1–2–4 diffusion pattern exists within these cities. Sydney is on the top tier with Melbourne in the second; Perth and Adelaide are in the third level and the other four cities lie on the bottom. This research may be applied to predict the regional housing market behavior in a country. Būsto kainų pasiskirstymo struktūra Australijos valstijų sostinėse Santrauka Neseniai mokslininkai nustatė, kad didmiesčiuose būsto kainos veikia vienos kitas (angl. ripple effect). Tačiau ši poveiki itin sunku suformuluoti ir išmatuoti pasitelkus įprastas būsto kainų teorijas, ypač įvertinant teritorini miestu išsidėstymą. Remiantis ekonometrijos principais, tokiais kaip kointegracijos analize ir klaidu taisymo modelis, šiame tyrime sukurtas novatoriškas būdas, kaip kiekybiškai tyrinėti būsto kainų pasiskirstymo struktūras šalies didmiesčiuose. Kaip pavyzdį pasirinkus aštuonias Australijos valstijų sostines, siūlomas būdas patvirtinamas empiriniu tyrimu. Rezultatai rodo, kad šiu miestu pasiskirstymo struktūra yra 1–1–2–4. Sidnėjus užima aukščiausia pakopa, o Melburnas yra antrasis. Pertui ir Adelaidei tenka trečioji pakopa, o kiti keturi miestai yra žemiausiai. Šiuo tyrimu galima remtis prognozuojant regionines būsto rinkos elgsena kitose šalyse.

No abstract

The majority of buildings in Hong Kong come into the multi-storey category. The conventional wisdom of construction economics suggests that the cost of construction per square metre increases as buildings become higher. This paper summarizes earlier research on the subject and adopts a descriptive approach to present investigations into the cost-height relationship of buildings constructed in Hong Kong. Initial findings seem to suggest a different situation in Hong Kong - arguably the epitome of a 'tall' built environment. Possibly, there are factors concerning the design economics of tall buildings that are specific to those urban locations where they are more common. This point would suggest that a different set of criteria should be applied in the judgement of how height affects cost depending on the context and commonality of tall buildings in the location under consideration.Building, Height-cost, Economics, Location,

No abstract

Prior research supports the proposition that house price diffusion shows a ripple effect along the spatial dimension. That is, house price changes in one region would reflect in subsequent house price changes in other regions, showing certain linkages among regions. Using the vector autoregression model and the impulse response function, this study investigates house price diffusion among Australia's state capital cities, examining the response of one market to the innovation of other markets and determining the lagged terms for the maximum absolute value of the other markets’ responses. The results show that the most important sub‐national markets in Australia do not point to Sydney, rather towards Canberra and Hobart, while the Darwin market plays a role of buffer. The safest markets are Sydney and Melbourne. This study helps to predict house price movement trends in eight capital cities. Santrauka Ankstesnių tyrimų duomenimis, nekilnojamojo turto kainų kitimas sukelia bangų efektą atsižvelgiant į erdvinį matmenį. Tai yra nekilnojamojo turto kainų kitimus viename regione rodytų paskesnis nekilnojamojo turto kainų kitimas kituose regionuose. Taip ryškėja tam tikri glaudūs ryšiai tarp regionų. Taikant vektorinį autoregresinį modelį ir impulso perdavimo funkciją, šioje studijoje tiriama nekilnojamojo turto kainų kitimas tarp pagrindinių Australijos miestų, nagrinėjant vienos rinkos reakciją į kitų rinkų naujoves bei nustatant uždelstus terminus kitų rinkų reakcijų maksimaliai absoliutinei vertei. Rezultatai rodo, kad svarbiausios Australijos vidaus rinkos nėra orientuotos į Sidnėjų, bet labiau į Kanberą ir Hobartą. Darvino rinka atlieka buferio vaidmenį. Saugiausios rinkos yra Sidnėjus ir Melburnas. Ši studija padeda numatyti nekilnojamojo turto kainų judėjimo tendencijas aštuoniuose pagrindiniuose Australijos miestuose.