Klaipėdos universitetas (Lietuva)ANOTACIJA Straipsnyje, nustačius, kad produkto vertės sampratos dvilypis aspektas kainodaroje apibendrintai nenagrinėtas, pasitelkus mokslinės literatūros sisteminimo ir analizės metodus apibūdintos dvi skirtingos vertės sąvokos: vertė vartotojui ir vartotojų suvokiama vertė. Pripažįstant, kad vartotojų pasirinkimas priklauso nuo to, kokią vertę jam teikia įmonės pasiūlymas, kainodaros proceso etapai analizuojami vertės kūrimo vartotojui ir vartotojų suvokiamos vertės susiejimo aspektu. Rekomenduojama vertės kūrimo, nustatymo, teikimo ir palaikymo etapuose atlikti veiksmus, susijusius su produkto vertės vartotojui kūrimu ir tobulinimu, bei veiksmus, susijusius su vartotojų suvokiamos vertės nustatymu. Aprašyti produkto vertės vartotojui kūrimo modeliai: ekonominio pelno teorija (EVA), produkto kūrimo proceso (PKP) vartotojo vertės modelis, rizikos vertės metodas dizaino struktūros matrica (DSM). Akcentuojant darnaus ekonominio vystymosi prielaidas Lietuvoje ir siekiant tyrimų pagrindu kurti regioninę politiką, sudarytas integruotas modelis, kuris atskleidžia produkto vertės kūrimo etapus kainodaros procese. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: kainodara, vertė vartotojui, vartotojų suvokiama vertė, verčių identifikavimo integruotas modelis kainodaros procese. JEL KLASIFIKACIJA: L111; L221; L222; M339. ĮvadasKaina yra ne tik vienas svarbiausių konkurencinės padėties veiksnių, tiesiogiai veikiančių įmonės pardavimų ir pelningumo rodiklius, bet ir lanksčiausias rinkodaros komplekso elementas, kurį galima greitai priderinti prie aplinkos pokyčių. Kaina yra vienintelis rinkodaros komplekso elementas, generuojantis pajamas. Be to, kaina -svarbiausias vartotojų pasitenkinimo ir jų lojalumo veiksnys (Virvilaite ir kt., 2009). Lankstus, nuolat kintantis, rinkos sąlygas atitinkantis kainodaros procesas, akcentuojant darnaus ekonominio vystymosi prielaidas Lietuvoje, lemia įmonės užimamą rinkos dalį, gaunamas pajamas, pelną, pagerina priimamų kainodaros sprendimų kokybę, padeda kryptingai didinti įmonės gebėjimą sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje.Mokslinėje literatūroje įmonėms patariama kainas nustatyti atsižvelgiant į vartotojų lankstumą, konkurentų kainas ir norimą gauti pelną (Pashigian, 1998; Ingenbleek, ir kt. 2003), t. y. taikyti įvairius kainos nustatymo metodus. Daugelio mokslininkų nuomone (Dutta ir kt., 2001; Bakanauskas ir Liesionis, 2002), kainų nustatymo procesas, vadinamas kainodara, yra sudėtingas, reikalaujantis daug išteklių ir nuolatinės koordinacijos, tai yra menas ir mokslas išreikšti piniginiais terminais produkto vertę vartotojui.Problema. Moksliniu aspektu produkto vertės samprata kainodaroje tiriama gana dažnai, tačiau tyrimų, kurie pateiktų šios sąvokos dvejopą reikšmę, yra labai nedaug. Vieni mokslininkai akcentuoja produkto vertės vartotojui sampratą, kiti išskiria vartotojo suvokiamos vertės sampratos aspektus. Produkto vertės sam-1 Deimena Kiyak -daktarė (socialiniai mokslai, ekonomika), docentė. Klaipėdos universiteto Ekonomikos katedra. Moksliniai interesai: finansai...

No abstract

Emphasizing sustainable economic development preconditions in Lithuania and in order to research the formation of regional policy, the article was made on Lithuania financial crisis impact on the economy, comparative study. It was found that in the literature lacks of general method to compare the different financial crises that have occurred in different regions, countries or at different intervals impact to economic indicators, so was created financial crisis impact on countries economy index, to compare this diferent impact. The study identified three financial crisis which negatively affected Lithuanian economy – “Lithunia banking crisis” (1995), “Russian financial crisis” (1998) and “Global Financial Crisis” (2008). Based on this new index calculations, the financial crisis affect was compared and found that the greatest negative impact on the economy caused the Global financial crisis (2008). Examining the specifics of Lithuania’s economy noted that all of the financial crisis affected the gross domestic product growth, labor market and the country budget balance. Meanwhile, the impact on other macroeconomic indicators of the crisis depended on the crises specifics and was different.

On purpose to increase the demand for insurance services in Lithuania there still remains a problem of how consumers perceive this service as well as what components, influencing their decision to purchase non-life insurance products, they accentuate in the price of insurance service. Emphasizing the assumptions of sustainable economic development in Lithuania and attempting to form regional policy by means of research, the study was implemented in order to identify factors and causal relationships that determine non-life insurance product purchasing motives in Lithuania. The study conducted a survey of Klaipeda city residents who buy various insurance products in different insurance companies. In total 420 respondents participated in this survey. To verify the results of the research three tests were applied: Pearson's Chi-square test, Fisher test (Fisher's exact) and Cramer's V test. It was identified that friends' recommendations do not affect consumer's choice for insurance products. Higher rates of benefits as well as flexible pricing policy were not important factors choosing an insurance company. High insurance product's cost and unclear conditions set in the contracts do not encourage consumers to purchase them. In the course of the research significant relationships between the consumer's choice to insure by specific insurance product and consumer's discount-enhanced motivation to purchase insurance products were not observed. All measured insurance products did not reflect statistically significant correlations between the decision to get insured and the knowledge about the prices in other insurance companies.

No abstract